Kaltinėnai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kaltinėnai
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Kaltinenuherbas.png   
Kaltinėnai.JPG

Kaltinėnai
55°33′50″N 22°27′14″E / 55.564°N 22.454°E / 55.564; 22.454 (Kaltinėnai)Koordinatės:55°33′50″N 22°27′14″E / 55.564°N 22.454°E / 55.564; 22.454 (Kaltinėnai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė: Vėliava Šilalės rajono savivaldybė
Seniūnija: Kaltinėnų seniūnija
Gyventojų: 728 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Kal̃tinėnai
Kilmininkas: Kal̃tinėnų
Naudininkas: Kal̃tinėnams
Galininkas: Kal̃tinėnus
Įnagininkas: Kal̃tinėnais
Vietininkas: Kal̃tinėnuose
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: KaltinėnaiVikiteka

Kaltinėnai – miestelis Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio  197  KryžkalnisRietavasVėžaičiai , Žemaičių aukštumos priekalnėje. Keliai į Kražius, Užventį, Varnius, Šilalę. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1993 m. po 1986 m. gaisro, archit. R. Andriuškevičius, ir kt. Originalaus altoriaus projektą sudaro kylantys į dangų laiptai, o ant jų – keturių metrų aukščio Alfonso Vauros Prisikėlusio Kristaus skulptūra, nulieta iš balto marmuro ir bronzos. Bažnyčioje pastatyti skaitmeniniai vargonai. Po bažnyčia įrengta 500 vietų kultūrinių renginių salė, kurią puošia Vytauto Švarlio vitražai – stotys.
Legenda cmentarz.svg Yra kapinės:
  • Senosiose kapinėse:
  • Naujosiose kapinėse – 1947 m. Kareivių kaime žuvusių Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanų kapas.
Legenda pomnik.svg 1990 m. pastatytas baltas „Tautos prisikėlimo kryžius“, laikomas aukščiausiu Lietuvoje kryžiumi. Kryžiaus aukštis 20 m (autorius – menininkas iš Kauno Juozas Rupšys). Kryžius simbolizuoja 1990 m. tautos prisikėlimą, tuo pačiu tai paskutinė Kryžiaus kelio iš unikalių stacijų dalis.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Nuo 1777 m. veikė parapinė, vėliau pradžios mokykla, nuo 1944 m. progimnazija, 19491951 m. septynmetė, nuo 1951 m. vidurinė, nuo 2009 m. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija.
Japanese Map symbol (Library).svg Kaltinėnų biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-75044)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Miestelis iš paukščio skryžio

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png LAUKUVA – 17 km
Bilionys – 11 km
Palentinis – 11 km
Radiškė – 3 km
Blank-50px.png
ŠILALĖ – 19 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Pelkės – 1 km
KRAŽIAI – 16 km
Pagrybis – 5 km
Upyna – 14 km
Gineikiai – 4 km
Kryžkalnis – 18 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Kaltinėnai OpenLayers žemėlapyje
Kaltinėnai TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].


Istorija

Į pietus nuo Kaltinėnų yra Pagrybio piliakalnis, dar vadinamas Skuburlės kalnu, į šiaurės vakarus – Pilių piliakalnis, dar vadinamas Kepaluškalniu. 7 km nuo Kaltinėnų yra Medvėgalio piliakalnis – aukščiausias Žemaitijoje. Praeityje Kaltinėnų ir Medininkų žemės buvo daugelio Kryžiuočių ordino žygių į Žemaitiją galutinis tikslas. Kaltinėnai minimi XIII–XIV a. kryžiuočių kronikose. 1365 m. vyko mūšis su kryžiuočiais. XIV a. kelių į Žemaitiją aprašymuose net 4 keliai veda į Kaltinėnų žemę (terra Kalctene, minima 1370 m.). 1375 m. Kaltinėnų kraštas eilinio kryžiuočių antpuolio metu buvo žiauriai nusiaubtas, tačiau žemaičiai, pasiviję užpuolikus, miške juos sumušė.

Kaltinėnų bažnyčia buvo viena pirmųjų Žemaitijoje. Lietuvos valdovas Vytautas ją pastatyti įsakė 1416 m. Nuo 1421 m. iki XIX a. vidurio Kaltinėnai priklausė Žemaičių vyskupui. 1511 m. minimas Kaltinėnų dvaras, 1524 m. – miestelis. XVII a. viduryje – XVIII a. pradžioje Kaltinėnai nukentėjo per karus. 1702 m. suteikta prekymečių privilegija.

XIX a. pastatyta Kaltinėnų sinagoga. Miestelyje buvo pašto stotis. XIX a. žemėlapiuose pakeliui iš Kaltinėnų į Tverus žymėta žymi kūlgrinda – Sietuva. Draudžiamąją lietuvišką spaudą Kaltinėnų apylinkėse platino A. Bytautas, K. Cieplinskas ir kiti. 1905 m. pabaigoje Kaltinėnų apylinkių valstiečiai išvaikė carinę ir išrinko naują valsčiaus valdybą.

Sovietmečiu buvo bandymų stoties eksperimentinio ūkio centrinė gyvenvietė. Po Antrojo pasaulinio karo Kaltinėnų apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės ir Kęstučio apygardos partizanai. 1954 m. įkurti kultūros namai, dabartinis jaunimo centras, yra parapijos senelių slaugos namai, pirminės sveikatos priežiūros centras, reabilitacijos ir sveikatingumo centras, Dvasingumo parkas.

2009 m. patvirtintas Kaltinėnų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XV–XVI a. Kaltinėnų valsčiaus centras Žemaitijos seniūnija
XIX a. pradžia – XX a. pradžia  ?
19191948 m. Tauragės apskritis
19481950 m. Rietavo apskritis
19501962 m. Kaltinėnų apylinkės centras Varnių rajonas
19621995 m. Šilalės rajonas
1995 Kaltinėnų seniūnijos centras Šilalės rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

„Tautos prisikėlimo“ kryžius

Miestelio vardas yra senas, todėl jo kilmę sunku atsekti. Manoma, kad jis yra asmenvardinis vietovardis, galėjęs kilti nuo asmenvardžio (pvz., pavardės Kaltėns, Kaltinas, Kaltenis, Kaltienius ir kt.).[6]

Gyventojai

1638 m. buvo – 72, 1733 m. – 15, 1827 m. – 27 kiemai.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2011 m.
1841 m. 1865 m.*[3] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1977 m.[7]
493 202 787 660 735 772
1979 m.sur. 1985 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
931 869 844 835 728 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Rodyklė link Dionizo Poškos kapo Kaltinėnų kapinėse

Netoli Kaltinėnų, Kutalių kaime, gimė ir užaugo Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis. Kaltinėnų kapinėse ilsisi rašytojo Dionizo Poškos (1757–1830) palaikai, ant kapo – granitinis obeliskas su lietuvišku ir lenkišku tekstu.

Kaltinėnai buvo viena lankomiausių Ldk Gedimino vietų.

Tautosaka

Šaltiniai

  1. Kaltinėnai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. 3,0 3,1 Колтыняны. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 697 psl. (rus.)
  4. Kaltinėnai maps.vlasenko.net
  5. Kaltinėnai loadmap.net
  6. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 80–81 psl.
  7. Kaltinėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai. - 223 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 278 psl.

|Straipsnis=Kaltinėnai |Žodynas=Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas |Žodyno sąvoka=Kołtyniany (3) |Žodyno tomas=T. IV. |Žodyno puslapis=294 psl. }}

|Straipsnis=Kaltinėnai |Žodynas=Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas |Žodyno sąvoka=Kołtyniany |Žodyno tomas=T. XV, cz. 2. |Žodyno puslapis=109 psl. }}


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: