Kalvarijos

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kalvarijos
Calvary Chapel in Zirmunai.jpg
Kalvarijų koplytėlė

Kalvarijos
54°44′20″N 25°16′59″E / 54.739°N 25.283°E / 54.739; 25.283 (Kalvarijos)Koordinatės:54°44′20″N 25°16′59″E / 54.739°N 25.283°E / 54.739; 25.283 (Kalvarijos)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija: Verkių seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Kalvarìjos
Kilmininkas: Kalvarìjų
Naudininkas: Kalvarìjoms
Galininkas: Kalvarijàs
Įnagininkas: Kalvarìjomis
Vietininkas: Kalvarìjose

KalvarijosVilniaus miesto dalis, esanti Vilniaus Jeruzalėjes pietuose, dešiniajame Neries krante, Verkių regioniniame parke.

Yra Kalvarijų Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia ir Europoje neturintis analogų kryžiaus kelias – Verkių Kalvarija. Veikia Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija. Netoliese teka Cedronas (Baltupis; dešinysis Neries intakas).

Verkiu regioninis parkas.png


Verkių Kalvarija – kraštovaizdžio tipo Kryžiaus kelias, įkurtas 1662–1669 m. ir unikalus savo stočių skaičiumi: 22 mūrinės koplyčios, 7 mediniai vartai, medinis tiltas – koplytėlė ir aukštai ant kalno iškilusi vėlyvojo baroko stiliaus Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia (pastatyta 1772 m.).

Istorija

Įsteigti Verkių valdose Kristaus kančios kelio stotis sumanyta kaip padėkos Viešpačiui ženklą už pergalę prieš rusų kariuomenę 1655–1661 m. Rusijos ir Lietuvos kare. 1662 m. Verkių valdose tam buvo skirta apie 170 ha žemės, Vilniaus kapitula Kalvarijų statyboms paskyrė vienkartinę dotaciją. Verkių apylinkių kalneliai buvo pervadinti Golgotos, Marijos, Siono ir Alyvų kalno vardais, o Baltupio upeliui suteiktas Cedrono vardas. Pirmoji medinė bažnyčia bei koplyčios pastatytos iki 1669 m. Aleksandro Sapiegos iniciatyva prižiūrėti Verkių Kalvariją ir globoti piligrimus 1668 m. buvo pavesta Vilniaus Šventosios Dvasios konvento dominikonams. Po metų Kalvarijų ansamblis visiškai perduotas Dominikonų ordino žinion. 1669 m. birželio 9 d., per Sekmines, Kalvarijos buvo iškilmingai pašventintos. 1675 m. Mikalojus Pacas perdavė jas iš Varšuvos atvykusiems dominikonams observantams, priklausiusiems Šv. Liudviko Bertrand’o kongregacijai. Tais pačiais metais visas Kalvarijų kompleksas sudegė, todėl Verkiuose įsikūrę naujieji šeimininkai ėmėsi jį atstatyti. Buvo pradėta statyti pirmoji mūrinė Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir vienuolynas, 1683 m. gauta aukų mūrinės Kristaus kapo koplyčios ir mūrinio Švč. Mergelės Marijos namelio statybai.

XVII–XVIII amžių sandūroje iškilo trinitorių vienuolynas su Švč. Trejybės bažnyčia, veikusiai kaip Verkių dominikonų Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios filija. 1755 m. Kalvarijos buvo grąžintos dominikonams observantams. 1772 m. Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir 20 koplyčių buvo pašventintos.

1962 m., sovietų valdžios nurodymu Kalvarijų koplyčios, išskyrus keturias, stovinčias arčiausiai bažnyčios, buvo išsprogdintos, o 1963 m. – galutinai nugriautos. 1990-2002 m. nugriautos koplyčios buvo atstatytos.



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Kalvarijos OpenLayers žemėlapyje
Kalvarijos TSRS topografiniame žemėlapyje[2][3].


Šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: