Kalvarijos dvaras

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kalvarijos dvaras buvo Kalvarijoje. Išlikę daugiaaukštis vandens malūnas, kumetynas, gyvenamasis namas, tvenkinys ir senovinio grindinio atkarpa.

Istorija

Neabejojama, kad XVII a. 2-ojoje pusėje prie nedidelio Šešupės vingio, upės dešiniajame krante, jau egzistavo dvaras. [1] Besikuriantiems kaimams valdyti prie Šešupės buvo įkurtas dvaras, pavadintas Kalvarija. Šis dvaras pirmą kartą paminėtas 1690 m. Trakų pavieto padūmės rejestre. Tada Kalvarijos dvarui priklausė 65 dūmai. Dvarą valdė Rečycos vaiskis ir Bresto teisėjas Kristupas Aleksandras Gordzijevskis. Iki šiol nėra aišku, kodėl netoli Triobių įsikūręs dvaras buvo pavadintas Kalvarija. Nuo 1700 m. jau vartojamas dvigubas pavadinimas Triobiai-Kalvarija, kas rodo, jog kaimas su dvaru jau sudarė vieną vienetą. [2]

Skirtinguose šaltiniuose minimi skirtingi galimi dvaro įkūrėjai: galbūt tai Sapiegos, galbūt - Pacai, nes visi jie yra valdę Užnemunės girias. Vėliau dvaras ėjo iš rankų į rankas, 1836 m. Ru­sijos caras jį padovanojo generolui Stegmanui. 1915 m. vokiečių kariuomenė sudegino dvaro rūmus, 1918 m. dvaras išparceliuotas. [3]

1923 m. gyventojų surašymo duomenimis dvaro pastatuose gyveno 246 žmonės. Malūną ir kai kuriuos statinius valdė stambus miestelio verslininkas, milijonierius I. Romanovas, bet nuolat užsienyje ieškojo šių statinių pirkėjų. [4]

Šaltiniai

  • „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. Sudarytoja Ingrida Semaškaitė. // Vilnius, „Algimantas“, 2010. 163 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: