Kamajai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kamajai
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   --GFDL-- Kamajai1.jpg   
Kamajai square.JPG

Kamajai
55°49′12″N 25°30′25″E / 55.820°N 25.507°E / 55.820; 25.507 (Kamajai)Koordinatės:55°49′12″N 25°30′25″E / 55.820°N 25.507°E / 55.820; 25.507 (Kamajai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė: Vėliava Rokiškio rajono savivaldybė
Seniūnija: Kamajų seniūnija
Gyventojų: 577 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Kamajaĩ
Kilmininkas: Kamajų̃
Naudininkas: Kamajáms
Galininkas: Kãmajus
Įnagininkas: Kamajaĩs
Vietininkas: Kamajuosè
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: KamajaiVikiteka

Kamajai – miestelis Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio  120  RadiškisAnykščiaiRokiškis , 18 km į pietus nuo Rokiškio. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas. Miestelio senoji dalis stačiakampio plano, susiklostė apie 1745 m. pagal klasicistinės architektūros principus rekonstravus spindulinį planą. Antrąjį spalio savaitgalį miestelyje vyksta šventė „Kuc kuc Kamajuo“ – pagrindinis Kamajų renginys.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Neogotikinė Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčia, pastatyta 1909 m. 1944 m. nugriauti bokštai neatstatyti – yra vertingų medinių skulptūrų („Šv. Kazimieras“, „Šv. Jurgis“, „Nežinoma Šventoji“, „Šventasis su knyga“, „Vyras su toga“, trys angelų skulptūros, visos XVIII a.), kun. J. Jokimo bareljefas (1934 m., skulptorius Antanas Aleksandravičius), neogotikiniai altoriai, padaryti Zagorskio dirbtuvėje Šiauliuose, 1934 m. vargonai. Bažnyčios šventoriuje – stogastulpis su ornamentuotu kryžiumi, XX a. pradžia.
Legenda pomnik.svg Centrinėje miestelio aikštėje – paminklas Antanui Strazdui, pastatytas 1933 m. (skulptorius Antanas Aleksandravičius).
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Kamajų Antano Strazdo gimnazija
Japanese Map symbol (Library).svg Kamajų biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-42022)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
ŪKIS

Žemės ūkio bendrovė



Turinys

Geografija

Iš rytų ir šiaurės miestelį juosia Jara-Šetekšna. Greta miestelio yra Kamajų kaimas. Į vakarus nuo Kamajų yra Petriošiškio telmologinis draustinis.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png PANEMUNĖLIO GS – 14 km
Salos - 9 km
ROKIŠKIS – 17 km
Sėlynė – 10 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kamajėliai – 6 km
Kalviai – 7 km
SVĖDASAI – 17 km
Jūžintai – 13 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Kamajai OpenLayers žemėlapyje
Kamajai TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].


Istorija

Į šiaurę nuo miestelio yra I tūkstantmečio pr. m. e. – I tūkstantmečio pradžios Rudžių piliakalnis su gyvenviete.

Kamajų dvaras žinomas nuo 1541 m. (iš pradžių galbūt kaip Urbaniškio palivarkas, priklausęs Svėdasų dvarui), kaimas prie dvaro išsiplėtė XVI a. 2-ojoje pusėje. Nuo 1594 m. priklausė Tyzenhauzams. 1635 m. pastatyta medinė Kamajų bažnyčia, 1737 m. ji sudegė, pastatyta nauja, 1820 m. perstatyta, 1897 m. nugriauta. 1905 m. per revoliuciją paskelbta Kamajų respublika, kuri išvaikė caro valdžios atstovus. Kamajai garsėjo arklių turgumis.

XVII a. viduryje – XVIII a. pradžioje Kamajai nukentėjo per karus. 1863 m. balandžio 21 d. Kamajus buvo užėmę A. Mackevičiaus vadovaujami sukilėliai. Draudžiamąją lietuvišką spaudą Kamajuose platino R. Baguslauskienė, Konstantinas Narkevičius, I. Starkus, Juozas Šeikus, A. Tervydis, Domininkas Tumėnas ir kiti. Čia veikė kahalas. 1903 m. vyko slapti lietuviški vakarai su vaidinimais. 1905 m. čia veikė LSDP grupė, vyko anticarinės demonstracijos. 1908 m. įkurtas Saulės draugijos skyrius turėjo biblioteką.

1913 m. ir 1915 m. Kamajai sudegė, nukentėjo ir per Antrąjį pasaulinį karą, susprogdinti bažnyčios bokštai. 1945 m. liepos 14 d. netoli Kamajų, Kurkliečių kaime, įvyko Svėdasų valsčiaus partizanų susirėmimas su NKVD kariuomene. Pokario metais Kamajuose pastatyti meninio lavinimo centras, vaikų darželis, kultūros centras, biblioteka. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.

2005 m. patvirtintas Kamajų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pradžia – 1915 m. Kamajų valsčiaus centras Zarasų apskritis
19191950 m. Rokiškio apskritis
19501995 m. Kamajų apylinkės centras Rokiškio rajonas
1995 Kamajų seniūnijos centras Rokiškio rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Miestelio vardo kilmė neaiški. Kai kurie tyrėjai mano, kad kažkada buvęs ežeras Kamajys ar upė Kamaja (kalbininkas A. Vanagas būtent su pastarąja siejo miestelio vardą[6]), tačiau apie Kamajus tokių vandenvardžių nėra minima. Kita versija teigia, kad vietovardis yra perkeltinis[7] – galbūt į vietovę iš dabartinėje Baltarusijoje prie Lietuvos sienos esančio miestuko Kamojų (netoli Adutiškio, jame dar ir dabar yra lietuvių) atvyko koks nors žmogus (galbūt dvarininkas) ir pavadino gyvenvietę savo tėvonijos ar gimtinės garbei. Šioji versija gali būti labiau įtikima, kadangi 1541 m. minimas Kamajų dvaras, iš pradžių priklausęs Kamajevskiams.[8].

Gyventojai

1610-1631 m. Kamajuose buvo 16-17, 1724 m. – 12 šeimų.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1860 m. ir 2011 m.
1860 m. 1865 m.*[3] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur.
500 500 1 105 701
625 (miestelyje)
76 (dvare)
504 574
1977 m.[10] 1979 m.sur. 1985 m.[11] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
685 772 730 725 681 577
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Tremtinio kapas Kamajų kapinėse

Kamajuose gimė:

Kamajuose mirė ir buvo palaidotas dvasininkas ir poetas Antanas Strazdas (1763–1833 m.). Jis čia su pertraukomis gyveno nuo 1816 metų. Miestelio aikštėje pastatytas paminklas jam (1933 m., skulptorius Antanas Aleksandravičius). Kapinėse yra kuklus jo kapas – simbolinis, kadangi baudžiauninkai jį palaidojo naujose miestelio kapinėse, bet ilgainiui kapas pasimetė. Po daugelio metų atvykęs vyskupas ir susidomėjęs, kurgi palaidotas kunigas, tad neradęs kapo liepė pastatyti paminklą kapinių centre.

Tautosaka

Šaltiniai

  1. Kamajai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. 3,0 3,1 Комай. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 703 psl. (rus.)
  4. Kamajai maps.vlasenko.net
  5. Kamajai loadmap.net
  6. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 22 psl.
  7. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 81–83 psl.
  8. „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 198 p.
  9. Kamajai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 35 psl.
  10. Kamajai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai. - 226 psl.
  11. Kamajai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 193 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 46 psl.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: