Kamajai
-
Kitos reikšmės – Kamajai (reikšmės).
| Kamajai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
  Kamajai | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Panevėžio apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Rokiškio rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Kamajų seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų: | 577 (2011 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||
 Vikiteka: |
KamajaiVikiteka | |||||||||||||||
Kamajai – miestelis Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis , 18 km į pietus nuo Rokiškio. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas. Miestelio senoji dalis stačiakampio plano, susiklostė apie 1745 m. pagal klasicistinės architektūros principus rekonstravus spindulinį planą. Antrąjį spalio savaitgalį miestelyje vyksta šventė „Kuc kuc Kamajuo“ – pagrindinis Kamajų renginys.
 STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
|
 Neogotikinė Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčia, pastatyta 1909 m. 1944 m. nugriauti bokštai neatstatyti – yra vertingų medinių skulptūrų („Šv. Kazimieras“, „Šv. Jurgis“, „Nežinoma Šventoji“, „Šventasis su knyga“, „Vyras su toga“, trys angelų skulptūros, visos XVIII a.), kun. J. Jokimo bareljefas (1934 m., skulptorius Antanas Aleksandravičius), neogotikiniai altoriai, padaryti Zagorskio dirbtuvėje Šiauliuose, 1934 m. vargonai. Bažnyčios šventoriuje – stogastulpis su ornamentuotu kryžiumi, XX a. pradžia.
|
 Centrinėje miestelio aikštėje – paminklas Antanui Strazdui, pastatytas 1933 m. (skulptorius Antanas Aleksandravičius).
|
| ✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
 Kamajų Antano Strazdo gimnazija
|
.svg){kind=small} Kamajų biblioteka
|
| ✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
 Paštas (LT-42022)
|
| ✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
| SUSISIEKIMAS |
| LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
| ŪKIS |
|
Žemės ūkio bendrovė |
Turinys |
Geografija
Iš rytų ir šiaurės miestelį juosia Jara-Šetekšna. Greta miestelio yra Kamajų kaimas. Į vakarus nuo Kamajų yra Petriošiškio telmologinis draustinis.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
PANEMUNĖLIO GS – 14 km Salos - 9 km |
ROKIŠKIS – 17 km Sėlynė – 10 km |
| ||||||||
|
Kamajėliai – 6 km | ||||||||||
| Kalviai – 7 km SVĖDASAI – 17 km |
Jūžintai – 13 km | ||||||||||
|
| |
Istorija
Į šiaurę nuo miestelio yra I tūkstantmečio pr. m. e. – I tūkstantmečio pradžios Rudžių piliakalnis su gyvenviete.
Kamajų dvaras žinomas nuo 1541 m. (iš pradžių galbūt kaip Urbaniškio palivarkas, priklausęs Svėdasų dvarui), kaimas prie dvaro išsiplėtė XVI a. 2-ojoje pusėje. Nuo 1594 m. priklausė Tyzenhauzams. 1635 m. pastatyta medinė Kamajų bažnyčia, 1737 m. ji sudegė, pastatyta nauja, 1820 m. perstatyta, 1897 m. nugriauta. 1905 m. per revoliuciją paskelbta Kamajų respublika, kuri išvaikė caro valdžios atstovus. Kamajai garsėjo arklių turgumis.
XVII a. viduryje – XVIII a. pradžioje Kamajai nukentėjo per karus. 1863 m. balandžio 21 d. Kamajus buvo užėmę A. Mackevičiaus vadovaujami sukilėliai. Draudžiamąją lietuvišką spaudą Kamajuose platino R. Baguslauskienė, Konstantinas Narkevičius, I. Starkus, Juozas Šeikus, A. Tervydis, Domininkas Tumėnas ir kiti. Čia veikė kahalas. 1903 m. vyko slapti lietuviški vakarai su vaidinimais. 1905 m. čia veikė LSDP grupė, vyko anticarinės demonstracijos. 1908 m. įkurtas Saulės draugijos skyrius turėjo biblioteką.
1913 m. ir 1915 m. Kamajai sudegė, nukentėjo ir per Antrąjį pasaulinį karą, susprogdinti bažnyčios bokštai. 1945 m. liepos 14 d. netoli Kamajų, Kurkliečių kaime, įvyko Svėdasų valsčiaus partizanų susirėmimas su NKVD kariuomene. Pokario metais Kamajuose pastatyti meninio lavinimo centras, vaikų darželis, kultūros centras, biblioteka. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
2005 m. patvirtintas Kamajų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. pradžia – 1915 m. | Kamajų valsčiaus centras | Zarasų apskritis |
| 1919–1950 m. | Rokiškio apskritis | |
| 1950–1995 m. | Kamajų apylinkės centras | Rokiškio rajonas |
| 1995– | Kamajų seniūnijos centras | Rokiškio rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė
Miestelio vardo kilmė neaiški. Kai kurie tyrėjai mano, kad kažkada buvęs ežeras Kamajys ar upė Kamaja (kalbininkas A. Vanagas būtent su pastarąja siejo miestelio vardą[6]), tačiau apie Kamajus tokių vandenvardžių nėra minima. Kita versija teigia, kad vietovardis yra perkeltinis[7] – galbūt į vietovę iš dabartinėje Baltarusijoje prie Lietuvos sienos esančio miestuko Kamojų (netoli Adutiškio, jame dar ir dabar yra lietuvių) atvyko koks nors žmogus (galbūt dvarininkas) ir pavadino gyvenvietę savo tėvonijos ar gimtinės garbei. Šioji versija gali būti labiau įtikima, kadangi 1541 m. minimas Kamajų dvaras, iš pradžių priklausęs Kamajevskiams.[8].
Gyventojai
1610-1631 m. Kamajuose buvo 16-17, 1724 m. – 12 šeimų.
 | |||||||
| 1860 m. | 1865 m.*[3] | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 500 | 500 | 1 105 | 701 625 (miestelyje) 76 (dvare) |
504 | 574 | ||
| 1977 m.[10] | 1979 m.sur. | 1985 m.[11] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
| 685 | 772 | 730 | 725 | 681 | 577 | ||
| |||||||
| |||||||
Žymūs žmonės
Kamajuose gimė:
- Bronius Bakšys, inžinierius mechanikas, Lietuvos mokslo premijos laureatas.
- Dalia Cinauskaitė, teatro aktorė.
- Jurgis Smolskis, knygnešys, dramaturgas, prozininkas, revoliucinis politinis veikėjas.
Kamajuose mirė ir buvo palaidotas dvasininkas ir poetas Antanas Strazdas (1763–1833 m.). Jis čia su pertraukomis gyveno nuo 1816 metų. Miestelio aikštėje pastatytas paminklas jam (1933 m., skulptorius Antanas Aleksandravičius). Kapinėse yra kuklus jo kapas – simbolinis, kadangi baudžiauninkai jį palaidojo naujose miestelio kapinėse, bet ilgainiui kapas pasimetė. Po daugelio metų atvykęs vyskupas ir susidomėjęs, kurgi palaidotas kunigas, tad neradęs kapo liepė pastatyti paminklą kapinių centre.
Tautosaka
Šaltiniai
- ↑ Kamajai. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ 3,0 3,1 Комай. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 703 psl. (rus.)
- ↑ Kamajai maps.vlasenko.net
- ↑ Kamajai loadmap.net
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 22 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 81–83 psl.
- ↑ „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 198 p.
- ↑ Kamajai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 35 psl.
- ↑ Kamajai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai. - 226 psl.
- ↑ Kamajai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 193 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 46 psl.
- Kamajai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 247 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Kamajai. Mūsų Lietuva, T. 2. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. - 165 psl.
- Miesteliai.lt
- Kamajų ir kamajiškių nuotraukų galerija (1900-1958)
- A. Baliulis, A. Miškinis Kamajai / Lietuvos TSR urbanistikos paminklai t. 6. Vilnius 1983 m.
| ||||||||||||||
