Kamojys

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kamojys
(kirč. Kamójys (Kamojaĩ))
brus. Камаі

Kamojys
55°3′35″N 26°36′8″E / 55.05972°N 26.60222°E / 55.05972; 26.60222 (Kamojys)Koordinatės: 55°3′35″N 26°36′8″E / 55.05972°N 26.60222°E / 55.05972; 26.60222 (Kamojys)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Vėliava Baltarusija
Sritis: Vėliava Vitebsko sritis
Rajonas: Pastovių rajonas
Gyventojų: (1997 m.)
Kirčiavimas: Kamójys (Kamojaĩ)

Kamojys (arba Kamojai, brus. Камаі) – kaimas, buvęs miestelis šiaurės vakarų Baltarusijoje, prie kelio ŠvenčionysPastovys, 10 km į pietus nuo Adutiškio, netoli sienos su Lietuva, Vitebsko sritis. Anksčiau kaimas priklausė Užnerio apskričiai, čia gyveno daug lietuvių, dabar mažiau.


Turinys

Geografija

Kamojys išsidėstę ant kalvos, pro miestelį teka dešinysis Birvėtos intakas Kamoja, dab. vasarą išdžiūstantis, tačiau anksčiau ja buvo plukdomi sieliai, vyko upių prakyba.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Adutiškis – 10 km Blank-50px.png
Lentupis – 16 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Pastovys – 13 km
Naročius – 15 km

Istorija

Kamojys minimi nuo XVI a. pradžios. XVI a. priklausė kunigaikščiui A. Pronskiui, XVI a.XVIII a. – bajorams Rudaminoms Dusetiškiams, 1722 m. kaimą nusipirko Sulistrovskiai, kurie jį valdė iki XX a.

Nuo 1550 m. minimas Kamojų miestelis. 1606 m. turgaus aikštėje pastatyta gynybinio pobūdžio Kamojų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. XVII a.XVIII a. veikė parapinė mokykla. 18731945 m. Kamojų valsčiaus centras. 19391941 m. ir nuo 1944 m. TSRS vadovybės priskirti Baltarusijos TSR. 1942 m. nacių okupacinės valdžios sprendimu Kamojys prijungti prie Lietuvos generalinės srities. [1]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
17951873 m. Užnerio apskritis
18731915 m. Kamojų valsčiaus centras, Užnerio apskritis
19221939 m. Kamojų valsčiaus centras, Vilniaus vaivadija
19391941 m. Baltarusijos TSR
19411944 m. Lietuvos generalinė sritis
nuo 1945 m. Pastovių rajonas, Vitebsko sritis


Architektūra

Kamojų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta 16031606 m., 1861 m. rekonstruota. Kvardatinio plano su pusapvale abside, turi gynybinės architektūros bruožų: pagrindiniame vakariniame fasade yra 4 arkinės nišos, buvusios angos, šoniniuose 16 m aukščio ir 5 m diametro cilindriniuose bokštuose yra apskritos šaudymo angos. Per visą gyvavimo laikotarpį bažnyčia nebuvo uždaryta, netgi valdant komunistams valdžia gerbė vietinį kunigą Bulko, kuris karo metais išgelbėjo žymų partizanų vadą. [2] Bažnyčioje yra paveikslas, kurį padovanojo dailininkas Alfredas Romeris (18321897 m). Bažnyčios rūsiuose palaidoti apie 40 Ašmenos seniūnų.

Išlikęs akmeninis XV a. kryžius, žydų kapinės.

Gyventojai

1690 m. miestelis turėjo 130 dūmų. 1997 m. buvo 746 gyventojai.

Lietuviai

Praeityje Kamojys priklausė lietuvių etninėms žemėms. XIX a. viduryje ties Kamojais ėjo lietuvių ir baltarusių kalbinė riba, kalbėta mišriai. Iki Antrojo pasaulinio karo apylinkėje lietuvių kalbą mokėjo 300–500 žmonių. 1942 m. lietuviais užsirašė 10% valsčiaus gyventojų. 19421944 m. Kamojų valsčiuje įsteigta 12 lietuviškų pradinių mokyklų. 1993 m. mokančių lietuvių kalbą Kamojų apylinkėje buvo apie 10 gyventojų.

Šaltiniai

  1. Kamojys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 279 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  2. Kamojų bažnyčia


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: