Kanados istorija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Kanada-orn.png
Kanados istorija
Šiaurės Amerikos indėnai
Naujoji Prancūzija
Britų Amerika > Britų Šiaurės Amerika:
Kvebekas (Kanada), Keip Bretonas, Princas Edvardas | N. Brunsvikas, N. Škotija, Niufaundlendas, Labradoras, Ruperto žemė, Šiaurės Vakarų teritorija, Britų Kolumbija
Kanados konfederacija
Kanada 1867-1914
Kanada 1914-1945
Kanada po II pasaulinio karo

Kanados istorija suskirstyta į keletą etapų, susijusių ir su viso pasaulio istorija. Kanados istorijai įtakos turėjo daug faktorių: Didieji geografiniai atradimai, Anglija, Prancūzija, jų tarpusavio vaidai, Pasauliniai karai ir kt.

Kanados priešistorė

Pagrindinis straipsnis – Šiaurės Amerikos indėnai.
Atkurta vikingų gyvenvietė Kanadoje

Priešistorė Kanadoje laikomas laikotarpis nuo žmonių apsigyvenimo iki maždaug 1492 – Amerikos atradimo. Tuo metu, jau tūkstančius metų, čia gyveno vietiniai gyventojai: indėnai, eskimai ir kt. Šie gyventojai smarkiai paveikė pirmųjų europietiškų miestų vystymąsi.

Pirmieji europiečiai Kanadoje

Pagrindinis straipsnis – Vikingų kolonizacija Amerikoje.

Pirmieji europiečių tyrinėtojai Niufaundlende rado ir vikingų gyvenviečių. Taigi, Kanados teritorijoje dar prieš XV amžiaus atradimus, apie 1000 metus kūrėsi vikingai.

Didelę įtaką Kanados kolonizacijai turėjo tyrinėtojo Džono Kaboto vykdytos ekspedicijos. Tyrinėtojas išsilaipinęs Niufaundlende 1497 paskelbė šias žemes Anglijos teritorija. Kanadą tyrinėjo Ispanijos ir Portugalijos tyrinėtojai, tačiau nei viena iš šių šalių nepradėjo intensyvesnės kolonizacijos.

Naujoji Prancūzija 1534-1763

Naujosios Prancūzijos žemėlapis (1612)
Naujoji Prancūzija 1534-1763.
Pagrindinis straipsnis – Naujoji Prancūzija.

Pirmieji apsigyvenę rytinėse dabartinės Kanados pakrantėse, ir paskelbę šias žemes Prancūzijos, buvo prancūzai, pradėję čia tvirtintis XVII a. Pirmoji didelė jų gyvenvietė buvo Port Royal, kuri 1713 m. pasiekė 5 000 gyventojų ribą.

1608 m. Kvebekas tapo šios Prancūzijos kolonijos sostine. Naujosios Prancūzijos ekonomika buvo paremta žvejyba, prekyba su vietiniais, žemdirbyste. 1759 m. čia gyveno 60 tūkst. gyventojų. Didžiausias Naujosios Prancūzijos išsiplėtimas buvo apie 1712 m., kuomet ji valdė net tik visą dabartinę rytinę Kanadą, bet ir milžiniškas teritorijas dabartinėje JAV, iki pat Meksikos įlankos.

Ši didelė kolonija administraciškai suskirstyta į penkis vienetus. Keturi iš jų (Kanados provincija, Akadija, Niufaundlendas, Hadsono įlanka) buvo dabartinės Kanados teritorijoje.

Britų imperijos įtakoje 1764-1783

Pagrindinis straipsnis – Britų Amerika.

Kadangi kolonija negavo paramos iš Prancūzijos, o ši kariavo su Anglija, per XVIII a. Naujosios Prancūzijos provincijas palaipsniui užkariavo anglai. Po Europoje vykusio Septynerių metų karo Prancūzija galutinai atidavė visas savo žemes dab. Kanados teritorijoje Britų imperijai, kurie jas ėmė traktuoti kaip dalį didesnės Britų Amerikos.

Gautosios teritorijos administraciškai buvo perdalintos ir pervardintos, sukuriant naujas kolonijas. Pvz., Akadija buvo padalinta sukuriant Princo Edvardo salą, Naująją Škotiją ir Naująjį Brunsviką, Kanados provincija pervardinta Kvebeku, Hadsono įlanka tapo Ruperto žeme ir pan.

Į Kanados teritoriją pradėjo plūsti britai. Tarp jų ir vietinių prancūzų vyko konfliktai, sukilimai.

Po JAV nepriklausomybės 1783-1867

Pagrindinis straipsnis – Britų Šiaurės Amerika.

Trylikai kolonijų paskelbus nepriklausomybę, prancūziškosios kolonijos nutarė likti britų valdžioje. Britanijai likusios kolonijos imtos vadinti Britų Šiaurės Amerika.

Kanada 1867-1914

Po ilgų karų ir neramumų 1866 metais buvo pradėta svarstyti Kanados nepriklausomybė. 1867 m. liepos 1 d. buvo nuspręsta, kad Kanada taps savarankiška Anglijos dominija. 1870 ir 1871 prie tuometinių žemių buvo prijungta Manitoba ir Britų Kolumbija, 1905 – Saskačevanas ir Alberta.

Kanada Pasaulinių karų ir tarpukario metais

Kanada po Antro pasaulinio iki dabar

Vikiteka


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+5304-28=5276 wiki spaudos ženklai).