Kanem-Bornu

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Saheluzrasas.PNG
Sahelio civilizacija
Valstybės IX-XIII a.
Vagadu, Tekrūras, Kanemas
Valstybės XIII-XVIII a.
Džolofas, Malis, Songajus, Bamara, Mosių valstybės, Hausų valstybės, Bornu, Bagirmi, Vadajus, Darfūras
Fulbių džihadas (XVIII-XIX a.)
Futa Džalonas, Futa Toro, Sokoto kalifatas, Masina, Tukuleras, Vasulu, Adamava
Kolonijos Sahelyje (XIX-XX a.)
Britų Nigerija, Prancūzijos Vakarų Afrika, Prancūzijos Pusiaujo Afrika, Sudanas
Nepriklausomybė (XX-XXI a.)
Senegalas, Mauritanija, Gvinėja, Malis, Dramblio Kaulo Krantas, Burkina Faso, Nigeris, Nigerija, Čadas, CAR, Sudanas
Sahelio regionai
Senegambija, Vakarų Sahelis, Mosiai, Hausalandas, Kanem-Bornu, Adamava, Darfūras
Sahelio regionas:
Kanem-Bornu
Kanemo valstybės kariai
Vieta Nigerija, Čadas, Kamerūnas
Tautos Kanūriai
Valstybės Kanemas, Bornu
Kanem-Bornu žemėlapyje pažymėtas Nr. 6

Kanem-Bornu - istorinis Sahelio civilizacijos regionas aplink Čado ežerą ir ties Šari upe. Šis regionas yra dabartinių Nigerijos (šiaurės rytai), Čado (pietvakariai), Nigerio (pietryčių) ir Kamerūno (šiaurė) teritorijose. Jo pavadinimas yra kilęs iš dviejų stipriausių čia egzistavusių valstybių: Kanemo ir Bornu.

Gamta

Regionas įsiterpęs tarp Hausalando vakaruose ir Darfūro rytuose. Rytuose jis atsiremia į Guera masyvą, o vakaruose - į Mandaros kalnus. Šiaurėje nuo regiono driekiasi dykuminiai regionai, o pietuose - savana.

Regionui būdingos derlingos užliejamos žemumos.

Etninė sudėtis

Regiono šiaurinėje dalyje, aplink Čado ežerą, vyrauja kanūriai ir jų etninės subgrupės kanembu, tumari. Į pietryčius nuo ežero daug bagarų, o pietuose nuo ežero jie gyvena susimaišę su vietos tautomis kotoko, logone ir kitomis. Didžiausia etninė įvairovė regiono pietrytinėje dalyje, Šari upės slėnyje. Čia didžiausia tauta yra bagirmiai. Juos supa daugybė smulkesnių tautų.

Istorija

Sao civilizacija

Pagrindinis straipsnis – Sao civilizacija.

Kanem-Bornu regionas turi vieną ilgiausių istorijų visame Sahelio regione. Jau V a. pr. m. e. Čado ežero pietuose aukštą kultūrą sukūrė Sao tauta, kurie statė mūrinius įtvirtintus miestus, gamino dailią keramiką. Vėliau šias vietas užvaldė Kotoko karalystė, apjungusi aplinkines smulkias tauteles ir sukūrusi savotišką federaciją.

Sao kultūra klestėjo iki XV a. Spėjama, kad ją sunaikino iš rytų įsiveržę klajokliai bagarai ir užgožė Kanemo karalystė.

Kanemas

Kanemas XIII a.
Pagrindinis straipsnis – Kanemas.

Kanemas kūrėsi nuo VII a. rytinėse Čado pakrantėse ir daug kultūros pasiekimų perėmė iš Sao. Jo įkūrimas priskiriamas klajokliams zaghava, kurie įkūrė pirmąją dinastiją Duguva. Šioje valstybėje formavosi kanembu etnosas. XIII a. Kanemas pasiekė didžiausią klestėjimą ir kontroliavo ne tik istorinį Kanem-Bornu regioną, bet ir dideles dykumos teritorijas šiaurėje.

Jao, Bornu, Bagirmi

Pagrindiniai straipsniai – Bornu ir Bagirmi.

XIV a. regone prasidėjo istoriniai kataklizmai, kurie pirmiausia reiškėsi kaip klajoklių šiaurės tautų puldinėjimai. Viena tų tautų buvo bulala, kilusi nuo Fitri ežero. XIV a. pab. bulala antpuoliai privertė paskutinįjį Kanemo valdovą palikti sostinę ir išsikelti į vakarus, t. y. vakarines Čado pakrantes. ten buvo įkurta nauja valstybė Bornu.

Bulala tuo tarpu sukūrė Jao sultonatą. Likę nekontroliuojamos pietrytinės regiono sritys iki XVI a. konsolidavosi ir sukūrė Bagirmi valstybę.

XVI a. pradžioje, valdant Ali Gaji (1497–1515), Bornu ėmė atkariauti prarastas sritis, užimdamas Jao sultonatą. Valdant Idris Aluma (1571–1603), Bornu pasiekė savo zenitą, suvienydamas visą Kanem-Bornu regioną, įjungdamas Bagirmi ir kitas smulkesnes valstybes.

Fulbiai

XVIII a. vėl reiškėsi byrėjimo ir silpimo tendencijos. 1808 m. regioną užėmė fulbiai, vykdantys fulbių džihadą. Jie sugriovė ilgalaikę Bornu sostinę Ngazargamu ir vertė vietos gyventojus atsiversti į ortodoksinį islamą. Vienas Bornu lyderis įsitvirtino naujoje sostinėje Kukavoje ir 1846 m. į Bornu sostą sėdo jo sūnus Umaras.

Nuo tada Bornu reiškėsi nuolatinis silpimas, ir XIX a. pabaigoje regionas neatlaikė augančios kaimyninio Vadajaus konkurencijos. Atsikūrusi Bagirmio valstybė buvo priversta pripažinti Vadajaus valdžią.

1893 m. Sudano karvedys Rabih az-Zybayir užkariavo Bagirmi ir Bornu. Tai paskatino greitą šių valstybių kolonizaciją ir padalinimą tarp Vakarų kolonijinių valstybių.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+5721-0=5721 wiki spaudos ženklai).