Kapsos kultūra

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Kapsos kultūra – šviesi žalia spalva. Tamsi žalia – Iberijos-Mauritanijos kultūra

Kapsos kultūra – vėlyvojo paleolito ir mezolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal Gafsos (Kapsa, Tunisas) miestą, prie kurio 1930 m. J. Vaufrėjus tyrinėjo al Maktos gyvenvietę.

Arealas

Kapsos kultūra 8000 – 2700 m. pr. m. e. buvo paplitusi Šiaurės Afrikoje, kur dabartiniai Tunisas, Alžyras, Marokas. Gimininga Dabos kultūrai.

Kultūra

Kapsos kultūrai būdingi ornamentuoti stručio kiaušinių kevalų indai ir kiaukutynai, smulkūs ploni akmeniniai įrankiai, turintys bruožų, būdingų Gravetės kultūrai, Perigordo kultūrai, Iberijos-Mauritanijos kultūrai ir Orinjako kultūrai. Žmonės vertėsi medžiokle, rinko maistą, aptinkama didelių kiaukutynų ir žvėrių kaulų, susimaišiusių su kriauklėmis, krūvų. Naudojo raižiklius, gremžtukus, strėlių antgalius, titnaginius įrankius, padarytus iš nuoskalų (daugumos ašmenys su plačia nugarėle) ir geometrinių formų mikrolitus.

Mirusiuosius laidojo kiaukutynuose, rasta palaikų, palaidotų po juodos ar pilkos žemės ir akmenų sampilais. Mirusieji laidoti su gausiomis įkapėmis (titnaginiais įrankiais, indais). Šiaurės Afrikos uolose rasti piešiniai priskiriami Kapsos kultūros žmonėms.[1]

Šaltiniai

  1. Kapsos kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 367 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Literatūra

  • D. Lubell. Continuité et changement dans l'Epipaléolithique du Maghreb. In, M. Sahnouni (ed.) Le Paléolithique en Afrique: l’histoire la plus longue, pp. 205-226. Paris: Guides de la Préhistoire Mondiale, Éditions Artcom. 2005
  • C. Roubet. Économie Pastorale Préagricole en Algérie Orientale: le Néolithique de Tradition Capsienne. Paris: CNRS. 1979.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+2717-15=2702 wiki spaudos ženklai).