Kaptenarmusas

Kaptenarmusas (rus. каптенармус, каптенарм; iš pranc. capitain d'armes) - puskarininkių laipsnis ir pareigos Rusijos sausumos kariuomenėje ir aviacijoje 1632-1917 m.

Kaptenarmuso laipsnis

Laipsnis įsteigtas 1632 m. kuriant naujos rikiuotės pulkus. Nuo 1699 m. paplito visoje reguliariojoje armijoje.

Kaptenarmuso laipsnis buvo žemesnis už seržanto laipsnį, bet aukštesnis už kapralo laipsnį. To paties lygio laipsniai buvo furjeris.

Kaptenarmuso pareigos buvo gauti, saugoti ir išduoti ginklus, mundiruotę ir kitą amuniciją, vykdyti jų apskaitą. Pagrindinė pareiga buvo ginklų ir šaudmenų tvarkymas.

Mūšyje kaptenarmusas būdavo prie vežimų su šaudmenimis ir rūpindavosi šaudmenų tiekimu kareiviams.

1796 m. kaptenarmuso laipsnis buvo panaikintas.

Kaptenarmuso pareigos

Panaikinus kaptenarmuso laipsnį į kaptenarmusų pareigas skirdavo vyresniuosius puskarininkius. Kiekviena kuopa (eskadronas, vėliau - ir eskadrilė) turėdavo vieną kaptenarmusą. Kaptenarmusai nuo šiol mūšiuose nebedalyvaudavo ir vykdydavo tik ūkines pareigas. Jie prižiūrėdavo kuopos ceichgauzą - priimadavo, saugodavo ir išduodadvo mundiruotę, kitus reikmenis, maisto produktus, pašarus, kurą ir kt. atsargas.

Kaptenarmusai vykdė turto apskaitą, sudarinėdavo jo apskaitos lenteles, vedė ūkines apskaitos knygas. Tiesiogiai ginklus ir šaudmenis tvarkė kaptenarmuso padėjėjas. Kavalerijos daliniuose kaptenarmusai turėdavo antrąjį padėjėją, kuris tvarkydavo pašarus.
Artilerijos baterijos turėdavo po kaptenarmusus - vieną artilerijos, kitą - likusiam turtui.
Kiekvieno pulko ūkinė dalis turėdavo tris pulko kaptenarmusus - iždo, kvartirmeisterinį ir ginklinį, kurie rūpinosi atitinkamai algomis, apgyvendinimu ir ginklais.

Žemesnio rango kariškiai kreipdavosi „Pone kaptenarmuse“, o to paties rango ir vyresnieji - laipsniu ir pavarde.

Laivyne kaptenarmusus atitiko bataleriai.

Kaptenarmusų pareigos buvo panaikintos 1917 m., bet 1918 m. vėl buvo įsteigtos. Tarybinėje Armijoje kaptenarmusų pareigos egzistavo iki 1960 m.