Karakalpakų kalba

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Karakalpakų kalba
Qaraqalpaq tili
Қарақалпақ тили
Kalbama: Uzbekija, Kazachstanas, Turkmėnija
Kalbančiųjų skaičius: 412 000
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių:
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

Altajaus
 Tiurkų
  kipčiakų-nogajų

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba: Uzbekistanas (Karakalpakijos AT)
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1:
ISO 639-2: kaa
ISO 639-3: kaa

Karakalpakų kalba – tiurkų kalbų grupės kalba. Vartojama Karakalpakijos AT gyvenančių karakalpakų, iš dalies kitose Uzbekistano vietose, Turkmėnijoje, Kazachijoje, taip pat Afganistane. Kalbančiųjų – 412 000 (1993 m. duomenimis). Skiriamos šiaurės rytų (ja remiasi literatūrinė karakalpakų kalba) ir pietvakarių tarmės. Žodžio pradžioje turi "š", vietoj kitų tiurkų kalbų "č", "s" vietoj "š". Iki 1928 m. buvo vartojami arabų, 19281939 m. lotynų, nuo 1939 m. vartojami rusų rašmenys.[1]

Žemėlapis rodantis karakalpakų kalbos vartojimą

Šaltiniai

  1. Karakalpakų kalba. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai


Nuorodos

Wikipedia


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+2838-0=2838 wiki spaudos ženklai).