Karaliaučiaus apygarda

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Karaliaučiaus apygarda
Regierungsbezirk Königsberg

Flag of Preussen 1701-1918.jpg

1818 – 1945

Flag of Poland.svg
 
Vaizdas:Flag of Russian SFSR.svg

Prusy Wschodnie de.svg

Apygarda (žalia) po 1905 m.

Valstybė: Vokietija Vokietija
Provincija: Rytų Prūsija
Administracinis centras: Karaliaučius
Apskritys: 9 (1815), 16 (1815), 13 (1905)
Gyventojų: 838 000 (1848), 1 204 386 (1900)
Plotas: 23 000 km² (1818)

Karaliaučiaus apygarda, Karaliaučiaus administracinė sritis (vok. Regierungsbezirk Königsberg, lenk. Rejencja królewiecka) – 18181871 m. (formaliai nuo 1808 m. gruodžio 16 d.) Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho administracinis teritorinis vienetas. Centras – Karaliaučius.

Istorija

Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda

Sudaryta per 1815–1818 m. reformą po Vienos kongreso vietoje Rytų Prūsijos departamento. Apygardą administravo Karaliaučiaus karo ir domenų rūmai, buvo pavaldi Berlyno generalinei direktorijai. Karaliaučiaus ir Gumbinės apygarda apėmė visą Senovės Prūsos teritoriją nuo Klaipėdos iki Vyslos.

1816 m. rugsėjo 1 d. prie Karaliaučiaus apygardos prijungta Klaipėdos apskritis, buvusi Lietuvos departamente – taip Karaliaučiaus apygardoje buvo sujungti Klaipėdos ir Karaliaučiaus uostai. Kaip kompensacija iš buvusio Rytų Prūsijos departamento sudarant Karaliaučiaus apygardą Gumbinės apygardai buvo priskirtos 13 lietuviškų parapijų dalys. 1818 m. Karaliaučiaus apygardos plotas buvo 23 000 km².

Bažnyčios ir mokyklos

1818 m. evangelikų liuteronų bažnyčių bei maldos namų miestuose buvo 65, jose dirbo 91 dvasininkas, kaimuose buvo 211 bažnyčių su 159 dvasininkais. Evangelikų reformatų bažnyčių bei maldos namų miestuose buvo 5, jose dirbo 7 dvasininkai ir kaimuose 3 su savo dvasininkais. Katalikų bažnyčių miestuose buvo 25, dirbo 59 dvasininkai, kaimuose – 104 su 12 dvasininkų. Menonitų susirinkimų namų mieste buvo l, sinagogų (tik miestuose) – 15. Apygardoje veikė 4 gimnazijos, 2 mokytojų seminarijos, 48 miesto mokyklos, 197 pradžios mokyklos 112 kaimų ir 85 miestų bei miestelių.

1848 m. apygardoje buvo 455 bažnyčios bei 1 maldos namai, 1549 mokyklos. Veikė 268 evangelikų liuteronų, 8 evangelikų reformatų ir 81 katalikų parapija.[1]

Apskritys

Nuo 1815 m. Karaliaučiaus apygardai buvo priskirta 20 savivaldžių apskričių (Landkreis), turėjusių savo landratus:[2]

Lietuviškai Vokiškai Gyvenviečių Gyvenviečių Plotas Plotas Gyventojų Gyventojų
Miesto apskritis Stadtkreis 1900 m. 1910 m. Km² 1900 m. Km² 1910 m. 1900-12-01 1910-12 01
Alnaštynas Allenstein - 1 - 51 55 - 33 077
Karaliaučius Königsberg 1 1 20 34 44 17 189 483 245 994
Krašto apskritis Landkreis
Alnaštyno apskritis Allenstein 199 186 1 356 36 1 304 68 82 486 57 919
Braunsbergo apskritis Braunsberg 153 153 946 17 946 23 53 978 54 613
Frydlando apskritis Friedland 190 194 879 53 881 63 40 908 41 556
Girdavos apskritis Gerdauen 146 148 845 82 846 02 33 090 33 947
Heilsbergo apskritis Heilsberg 148 143 1 095 48 1 095 58 51 629 51 912
Ylavos apskritis Preußisch Eylau 250 248 1 231 39 1 231 55 50 607 48 746
Karaliaučiaus kaimiškoji apskritis Königsberg 258 239 1 046 89 1 021 99 62 112 45 054
Klaipėdos apskritis Memel 254 242 842 45 843 00 59 797 61 972
Labguvos apskritis Labiau 221 221 1 065 65 1 066 47 51 194 51 057
Morungo apskritis Mohrungen 215 216 1 264 71 1 264 69 53 392 51 396
Neidenburgo apskritis Neidenburg 216 215 1 633 58 1 637 61 55 293 59 416
Ortelsburgo apskritis Ortelsburg 209 199 1 704 75 1 703 90 68 352 69 635
Osterodės apskritis Osterode in Ostpreußen 253 248 1 552 56 1 550 61 71 856 74 666
Prūsų Olandijos apskritis Preußisch Holland 176 174 859 67 859 66 39 990 37 750
Rastenburgo apskritis Rastenburg 167 170 874 68 874 19 46 142 47 197
Rešliaus apskritis Rößel 118 118 852 07 853 08 50 300 50 472
Šventapilės apskritis Heiligenbeil 225 226 907 71 907 32 44 366 43 282
Vėluvos apskritis Wehlau 220 214 1 063 75 1 062 82 46 348 47 179
Žuvininkų apskritis Fischhausen 281 266 1 064 61 1 064 99 53 063 52 464
Iš viso 3 900 3 822 21 108 17 21 111 74 1 204 386 1 259 304
  • Klaipėdos apskritis, iki 1816 m. rugsėjo 1 d. priklausė Lietuvos departamentui, kuris tuomet buvo pertvarkytas į Gumbinės apygardą
  • 1905 m. apygardos pietinėje dalyje, atskyrus Alnaštyno, Neidenburgo, Ortelsburgo, Osterodės, Rešliaus apskritis ir prijungus Vakarų Prūsijos Salduvos apskritį bei dalį Gumbinės apygardos valsčių, sudaryta Alnaštyno apygarda.

Gyventojai

Apygardoje 1818 m. buvo 59 valsčiai su 163 palivarkais ir 1652 valstiečių laukininkų kaimais, iš viso apie 37 000 sodybų. Bajorų žemėse buvo 757 kaimai su 21 000 sodybų. 1818 m. apygardoje gyveno 565 000 žmonės, iš jų 446 000 evangelikai, 116 000 katalikai, 2250 žydai (daugiausia Karaliaučiuje), 462 menonitai.

1848 m. surašymo duomenimis, gyveno 838 000 civilių gyventojų, iš jų 664 000 vokiečių, 133 000 lenkų ir 41 000 lietuvių. 1848 m. apygardoje gyveno 661 875 evangelikai, 171 000 katalikų (daugiausia lenkai) ir 5125 žydai. 1848 m. apygardoje buvo 48 miestai su 203 000 civilių gyventojų ir 5513 kaimų, palivarkų bei vienkiemių su 635 000 gyventojų.

1858 m. apygardoje buvo 929 841 gyventojų, iš jų 3324 lietuviai.

Šaltiniai

  1. Algirdas Matulevičius. Karaliaučiaus apygarda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. ISBN 978-5-420-01654-1.
  2. 1900 m. gyventojų surašymo duomenys


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+7975-0=7975 wiki spaudos ženklai).
  • Rimantas Lazdynas – redaktorius – 0% (+35-0=35 wiki spaudos ženklai).