Karaliaučiaus apgultis

Karaliaučiaus apgultis arba Karaliaučiaus mūšis – vienas iš Didžiojo prūsų sukilimo (1260–1274 m.) mūšių, įvykęs 1262 m. sausio mėn. Karaliaučiuje, kuriame kovėsi Vokiečių ordino kryžiuočiai ir sukilėlių prūsų kariuomenė. Karaliaučiaus pilies apgultis truko nuo 1261 m. pabaigos iki 1262 m. sausio pabaigos.

Eiga

Vokiečių kronikininkas Petras Dusburgietis rašo, kad 1261 m. pabaigoje sembai apgulė Karaliaučiaus pilį, aplink ją pastatė 3 bokštus. Nepajėgdami šturmu užimti Karaliaučiaus pilies, pasak Petro Dusburgiečio, prityrę kariai prūsai pasistatydino daug laivelių, iš kurių naikino riterių laivus, gabenančius Priegliumi maistą į Karaliaučiaus pilį. Sembai pastatė tiltą - užtvanką per Prieglių, abiejuose jo krantuose įrengė tvirtus bokštus su įgulomis ir blokavo pilį, neleisdami vokiečiams suteikti pagalbą. Kryžiuočiai badavo ir rengėsi pasiduoti, bet jiems pagelbėti 1262 m. sausio mėn. atvyko Julicho prie Reino grafas Wilhelmas IV ir Brandenburgo markgrafas Engelbertas I su stipria kariuomene. Sužinoję apie tai sembai apleido bokštus, kuriuos tuoj išardė kryžiuočiai, ir paspendė kryžiuočiams iš Vokietijos spąstus. Bet apie pasalą kryžiuočiams pranešė prūsas išdavikas Stantekas. 1262 m. sausio 21 d. Kalijų mūšyje prūsai buvo sumušti.

Netrukus didelę sembų, notangų, varmių, bartų sukilėlių kariuomenę prie Karaliaučiaus pilies 1262 m. sausio pabaigoje atvedė Herkus Mantas. Sukilėliai sumaniai keliskart šturmavo pilį, abi pusės patyrė daug nuostolių. Herkų Mantą sužeidus ietimi, po kelių dienų sukilėliai pasitraukė. Kryžiuočiai naudojo arbaletus, kurių prūsai dar neturėjo. Vėliau sembai netikėtai puolė ir sugriovė aplink Šv. Mikalojaus bažnyčią netoli pilies, apie 250 m į šiaurės vakarus nuo jos, besikuriantį vokiečių miestą. Dėl to Karaliaučiaus Senamiestis vėliau buvo perkeltas į pietus nuo pilies, arčiau Priegliaus.