Michelangelo Merisi da Caravaggio

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Karavadžas)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Michelangelo Merisi de Caravaggio

Karavadžas (it. Michelangelo Merisi de Caravaggio; tikrasis vardas: it. Mikelandželo Merizi Karavadžo, 1571 m. rugsėjo 28 d. Milane1610 m. liepos 18 d. Grosete, Toskana) – italų menininkas, Europos XVII a. dailės reformatorius, vienas stambiausių baroko meistrų.

Biografija

Mokėsi pas Simoną Petercano Milane. 15921594 m. persikėlė į Romą, kur įgijo kardinolo del Monte palankumą. 1604 m. gegužę po barnio žaidimo su kamuoliu metu ir Ranuccio Tomassoni nužudymo dvikovoje turėjo bėgti iš Romos į Neapolį, o iš ten 1607 m. persikėlė į Maltą. Maltoje susipykęs su įtakingu didiku buvo suimtas, tačiau pabėgo į Siciliją. 16081609 m. buvo persekiojamas pasamdyto žudiko, klajojo po pietų Italiją, 1610 m. tikėdamasis Popiežiaus malonės išvyko į Romą, tačiau pakeliui per klaidą buvo areštuotas ispanų muitininko ir tęsdamas kelionę Porto d’Erkole pasimirė nuo karštinės tebūdamas 39 m. amžiaus.

Kūryba

Audringas ir dramatiškas Karavadžo gyvenimas atitiko jo maištingai kūrybinei dvasiai. Jau pirmuose Romoje sukurtuose darbuose – „Mažasis sergantis Bakchas“ (apie 1591 m., Roma, Borgeze galerija), „Berniukas su vaisiais“ (apie 1593 m., ten pat), „Būrimas“ (apie 1594, Luvras), „Liutnistas“ (apie 1595 m., Ermitažas), jis pasižymi novatoriškumu, metančiu iššūkį tradicijai – tapo ir grubius prasčiokus, gatvės prekijus, čigones ar antikos dievą – Bakchą. Jo drobės išsiskiria šviesos ryškumu, monumentalumu ir plastiškumu.

"Vakarienė Emause", 1601 m.

Nevengdamas natūralistinių efektų smurto scenose – pvz., vaizduodams biblijinį Abraomo sūnaus Izaoko siužetą („Izaoko aukojimas“, apie 1596, Ufici galerija, Florencija – paveikslas Popiežiui Urbonui VIII), Karavadžo kituose savo darbuose sukuria gilesnę ir poetiškesnę personažų traktuotę („Atgailaujanti Marija Magdalena“, apie 1596 m., Dorija-Pamfili galerija, Roma).

Pasiekęs kūrybinės brandos Karavadžo sukuria monumentalių drobių ciklą skirtą Šv. Matui (15991602 m., San – Luidži dei Frančezi bažnyčios, Kontarelli koplyčia, Roma). Pirmojoje jų pavaizduoja tiesos šviesos atėjimą pas padugnes įėjus Kristui ir Šv. Petrui.

Paskutiniems jo darbams „Jono Krikštytojo bausmė “(1608 m., La Valeta, Katedra), „Šv. Liučijos laidojimas (1608 m., Santa Liučija, Sirakūzai), „Piemenų nusilenkimas“ (1609 m., Nacionalinis muziejus, Мesina) ir kt. būdinga energijos sklidina patetika, bei nakties gelmės romantizmas.

Karavadžo darbai padarė didžiulę įtaką XVII a. meistramas – jų tarpe Rembrandtui ir Rubensui.

Jo darbai eksponuoti garsiausiuse pasaulio muziejuose, Ermitaže, Odesoje.

Nuorodos

Vikiteka


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.