Kardo rinktinė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Kardo rinktinė, arba Kardų rinktinėLietuvos Laisvės ArmijosLietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Žemaičių apygardos partizanų junginys, nuo 1945 m. vasario pab. iki 1952 m. spalio (oficialiai – iki 1953 m. pr.) veikęs Kretingos apskrityje (daugiausia dabartinių Kretingos ir Skuodo rajonų savivaldybių bei Palangos miesto savivaldybės teritorijoje).

Pasipriešinimo Kretingos krašte pradžia. Kardų rinktinės įsteigimas

1944 m. spalio 5 d. Raudonajai armijai ties Kuršėnais pralaužus Vermachto gynybą ir iki spalio vidurio užėmus visą Kretingos apskritį, tų metų spalio–lapkričio mėn. šioje apskrityje, kaip ir kitur Vakarų Lietuvoje, ėmė gaivališkai kurtis kartais net labai dideli, tačiau dažniausiai padriki partizanų būriai, kuriuos tada sudarė daugiausia Lietuvos laisvės armijos organizacijos kovotojai, Tėvynės apsaugos rinktinės kariai, įvairių pogrindžio organizacijų nariai ir dėl 1944 m. lapkritį Vakarų Lietuvoje pradėtos mobilizacijos į Raudonąją armiją besislapstantys šaukiamojo amžiaus vyrai. Dauguma pirmųjų Kretingos apskrities partizanų 2–3 asmenų grupelėmis būrėsi arčiau savo tėviškių ar tiesiog tėvų sodybose, slėpdamiesi jose įrengtuose bunkeriuose (kai kuriuose iš tų bunkerių galėjo išsitekti iki 25 vyrų), o mažesnė dalis slapstėsi pavieniui.

1945 m. vasarį A. Kubiliaus desantininkų grupei užmezgus ryšį su Kretingos apskrities partizanais, to paties mėnesio pabaigoje buvo oficialiai įsteigta šioje apskrityje veikiančių LLA „Vanagų“ (LLA veikiančiojo sektoriaus narių) rinktinė. Iš pradžių ji veikė kaip LLA Šiaulių apygardos 4-oji Lapės rinktinė, nuo 1945 m. kovo – kaip LLA Žemaičių legiono Lapės rinktinė, o nuo 1945 m. birželio (?) iki tų metų rugsėjo – vėl kaip LLA Šiaulių apygardos Lapės rinktinė (vadas – buvęs LLA Kretingos apylinkės štabo viršininkas ltn. J. Ožeraitis). Kadangi 1945 m. pavasarį dauguma Kretingos apskrityje, ypač jos šiaurinėje pusėje veikusių LLA dalinių ilgam liko be ryšio su Lapės rinktinės vadovybe, iki 1945 m. vasaros šią rinktinę realiai sudarė apskrities pietinėje dalyje veikusi Maumedžio kuopa (suformuota 1945 m. vasario–kovo mėn.) ir nuo Šventosios upės iki Mosėdžio apylinkių veikusi Darbėnų-Klevo kuopa (vadas – K. Kontrimas); negana to, dėl fronto artumo ir kitų priežasčių Maumedžio kuopa bei kai kurie kiti rinktinės daliniai realios partizaninės veiklos negalėjo pradėti daugiau nei keturis mėnesius.

Nuo 1945 m. vasaros Lapės rinktinės veikimas apėmė jau visą Kretingos apskrities teritoriją. Tų metų spalio pr. ši rinktinė buvo pavadinta „Kardų rinktine“ (nuo 1946 m. rugsėjo ar spalio ji vadinta „Kardo rinktine“), o 1945 m. lapkričio 23 d. galutinai subordinuota dar 1945 m. kovo pr. įsteigto LLA Žemaičių legiono štabui.

Rinktinės veikimo teritorija

Žemaičių legiono vado J. Semaškos 1945 m. lapkričio 24 d. įsakymu apibrėžta Kardų rinktinės veikimo teritorija apėmė:

Lapės–Kardo rinktinės kovotojai beveik visu pokariu veikė ir J. Semaškos 1945 m. lapkričio 24 d. įsakyme nepaminėtame Kulių valsčiuje, o iki 1945 m. rudens – dar ir Plungės valsčiuje; dalis rinktinės būrių žiemodavo, o kai kurie ir veikė gretimoje Latvijos teritorijoje).

1945 m. birželio–liepos mėn. ir 1946 m. balandžio–rugsėjo mėn. Lapės–Kardų rinktinės veikimo teritorijoje (Vaineikių miške, netoli Tūbausių) veikė LLA Žemaičių legiono–Žemaičių apygardos štabas.

Rinktinės struktūra ir kovotojų skaičius

1945 m. balandžio pab. Lapės rinktinėje (tiksliau, visuose Kretingos apskrityje veikusiuose partizanų daliniuose ir Telšių apskrities Plungės valsčiuje veikusioje Plungės kuopoje, kurie į Lapės rinktinę realiai buvo suvienyti tik tų metų vasarą) turėjo būti iki 200 ginkluotų kovotojų.

Nuo 1945 m. spalio iki 1946 m. rudens Kardo rinktinė skirstyta į batalionus, kuopas, būrius ir skyrius, nuo 1946 m. spalio ar lapkričio – į kuopas, būrius ir skyrius; 1948 m. birželį visi Kardo rinktinės partizanai (tiek veikiančiojo, tiek organizacinio sektoriaus nariai) buvo suskirstyti į vadinamus rajonus (kurį laiką kiekvienam iš jų priklausė po 2–3 ginkluotų kovotojų kuopas).

Nuo 1946 m. lapkričio Kardo rinktinei priklausė jos štabo apsaugos dalinys (buvusi Darbėnų kuopa; 1947 m. pavasarį telkė mažiausiai 10 ginkluotų kovotojų) ir Platelių (apie 16 kovotojų 1947 m. pavasarį), Mosėdžio (apie 30 kovotojų 1947 m. pavasarį), Skuodo (apie 17 kovotojų 1947 m. pavasarį), Salantų (6 kovotojai 1947 m. pavasarį), Palangos (9 kovotojai 1947 m. pavasarį), Kartenos (7 kovotojai 1947 m. pavasarį), Kretingos (keletas kovotojų 1947 m. pavasarį), Kulių (apie 15 kovotojų 1947 m. pavasarį), Gargždų (4 kovotojai 1947 m. pavasarį) bei Veiviržėnų (apie 16 kovotojų 1947 m. pavasarį) kuopos. 1948 m. dar buvo suformuota (tiksliau, atkurta) Kardo rinktinės Endriejavo kuopa. Visos šios kuopos partizanų dokumentuose konspiracijos sumetimais iš pradžių vadintos augalų vardais, vėliau – kuopų pirmųjų vadų slapyvardžiais. 1945-1948 m. geriausiai organizuotos ir operaciniu atžvilgiu aktyviausios rinktinėje buvo Platelių, Mosėdžio ir Skuodo kuopos.

1947 m. pavasario pr. Kardo rinktinė telkė iki 120, o 1951 m. birželį – tik apie 40 ginkluotų kovotojų, veikusių daugiausia tuometinių Kretingos ir Skuodo rajonų teritorijoje; keletas 1951 m. vasarą Salantų rajone veikusių buvusios Salantų kuopos kovotojų jau nuo 1949 m. buvo pavaldūs Šatrijos rinktinės štabui.

Žymesnės rinktinės akcijos

Operacinio aktyvumo atžvilgiu Kardo rinktinė laikytina viena pasyviausių Žemaičių apygardos rinktinių. Iš jos akcijų paminėtina nebent nenustatytos kuopos kovotojų 1946 m. rugsėjo 3 d. ties Žemytės kaimu (į pietus nuo Lenkimų) surengta pasala, kurios metu buvo nukauti 6 ir sužeisti 5 ginkluoti sovietų aktyvistai.

Kardo rinktinė J. A. Markulio „tinkluose“

1947 m. kovą (?) tariamam BDPS vadovui Dr. Narutavičiui, o iš tiesų – LTSR MGB agentui Juozui Albinui Markuliui pavyko per Vilniuje gyvenusį Kardo rinktinės partizanės giminaitį, MGB agentą Edmundą Lenkauską užmegzti ryšį su Salantų kuopos vadu, o per jį – ir su Žemaičių apygardos vadu K. Antanavičiumi-Tauru. E. Lenkauskui K. Antanavičių ėmus vilioti „didelėmis (MVD–MGB operatyvininkų išgalvoto) Lietuvos BDPS komiteto galimybėmis“, apygardos vadas nusprendė pirmiausia patikrinti, ar iš tiesų Vilniuje egzistuoja „centrinė pogrindžio vadovybė“. Ištirti padėties į Vilnių jis pasiuntė Salantų kuopos kovotoją Adolfą Preibį-Aušrą. Vilniuje A. Preibys buvo užverbuotas MGB agentu; 1947 m. balandį jis grįžo į apygardą ir per neilgą laiką „didelėmis Lietuvos BDPS komiteto galimybėmis“ įtikino ne tik Salantų kuopos vadą Papartį (slap.), bet ir daugelį aukštesnių Žemaičių apygardos pareigūnų, – dėl to 1947-1948 m. skaudžiai nukentėjo Žemaičių apygardos Kardo ir Šatrijos rinktinės (pirmoji vien 1947 m. neteko maždaug 82 žuvusių kovotojų).

Kardo rinktinės sunaikinimas. Paskutinieji rinktinės partizanai

1950 m. MGB pasienio kariuomenės 23-ioji pasienio rinktinė bei kitos MGB struktūros galutinai sunaikino Narimanto, arba Palangos kuopą (iki 1949 m. vasario tai buvo vienas pajėgiausių Kardo rinktinės dalinių).

1951-1952 m. priešo beveik sunaikintą Kardo rinktinę 1953 m. pr. oficialiai panaikino Žemaičių apygardos vadas V. Montvydas; Kardo rinktinės likučiai tada buvo prijungti prie Šatrijos rinktinės. LTSR MVD pajėgos buvusios Kardo rinktinės likučius sunaikino 1954 m. kovo mėn. (nuo 1953 m. kovo TSRS MVD pasienio kariuomenės 23-ioji pasienio rinktinės vadovybė maždaug metus buvo įpareigota užkirsti kelią kelių paskutiniųjų Kretingos rajono partizanų bandymams pasitraukti į Vakarus per Šventosios žvejybinių motorlaivių stotį arba Klaipėdos uostą).

Paskutiniuoju Kardo rinktinės partizanu (ir paskutiniuoju su ginklu rankose žuvusiu Lietuvos partizanu) laikomas Pranas Končius-Adomas, žuvęs 1965 m. liepos 6 d.

Rinktinės vadai

Lapės–Kardų–Kardo rinktinei vadovavo:

Rinktinės partizanų nuotraukų galerija

Šaltiniai ir literatūra

  • LTSR MGB 2-N valdybos 1947 m. gegužės mėn. pažyma apie Kardo rinktinę // Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 3, b. 199, l. 14–16
  • Dalia Kuodytė. Žemaičių apygarda. Kardo (Kardų) rinktinė // Laisvės kovų archyvas. - Kaunas, 1993. - T. 7
  • Jadvyga Malūkaitė-Petkevičienė. Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanai (atsiminimai) // Laisvės kovų archyvas. - Kaunas, 1993. - T. 7


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+12884-48=12836 wiki spaudos ženklai).