Karintijos žemė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Karintija)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Karintijos žemė
Kärnten
Karintijos žemės vėliava Karintijos žemės herbas
Karte A Ktn.svg
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2
Valstybė: Vėliava Austrija
Centras: Klagenfurtas
Apskričių: 8
Gyventojų: 559 891 (?)
Plotas: 9535 km²
Tankumas ({{{gyventojumetai}}}): 59 žm./km²
ISO 3166-2: AT-2
Commons-logo.svg Vikiteka: Karintijos žemėVikiteka

Karintija (vok. Kärnten, slov. Koroška, lot. Carinthia) – Austrijos žemė. Sostinė – Klagenfurtas (slov. Celovec). Plotas 9533 km²; 561,1 tūkst. gyventojų (2001). Pietinėje žemės dalyje (vad. Unterland) gyvena apie 20 000 slovėnų, kalbančių savotiškomis tarmėmis (vad. Windisch).

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Karintijos kunigaikštystė.

Pirmieji žinomi Karintijos gyventojai buvo ilyrai, susimaišę III a. prieš Kr. su norikais, viena Europoje paplitusių keltų genčių. Romėnams užkariavus norikų valstybę keltai buvo palaipsniui romanizuoti. Žlugus Romos imperijai buvusioje romėnų provincijoje Noricum ilgainiui apsigyveno slavų gentys. V a. atėję slavai įkūrė po Alpėmis (Klagenfurto baseine) nepriklausomą Karantanijos valstybę.

889 m. regionui patekus į Frankų imperiją (užkariauta bavarų (bajuvarų)), čia įkurta Karintijos marka. 976 m. ji tapo Karintijos kunigaikštyste. Iš pradžių kunigaikštystė buvo gerokai didesnė, nei dabartinė Karintijos žemė, tačiau ilgainiui reiškiantis feodaliniam susiskaldymui, ji neteko daugybės teritorijų pietuose. 1335 m. tapo habsburgų valdoma žeme ir vėliau Habsburgų monarchijos dalimi. Dauguma slavų ir suslavėjusių romėnų buvo germanizuota, šiais laikais slovėnai (Alpių slavų palikuoniai) sudaro apie 3 % Karintijos gyventojų. 1918 m. susikūrus Austrijos Respublikai, beveik visos kunigaikštystės žemės įjungtos į jos sudėtį kaip federacinė žemė.

Alpės (Saualpe)
Alpės (Saualpe)



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: