Karklė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apie kaimą buvusioje Lankos apskrityje žr. Karklė (Lankos apskritis).
Karklė
Karkles-kapines.jpg
Karklės kapinės

Karklė
55°48′40″N 21°04′19″E / 55.811°N 21.072°E / 55.811; 21.072 (Karklė)Koordinatės:55°48′40″N 21°04′19″E / 55.811°N 21.072°E / 55.811; 21.072 (Karklė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija: Kretingalės seniūnija
Gyventojų: 255 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Kar̃klė
Kilmininkas: Kar̃klės
Naudininkas: Kar̃klei
Galininkas: Kar̃klę
Įnagininkas: Karklè
Vietininkas: Kar̃klėje
Istoriniai pavadinimai
  • vok. Karkelbeck, Karkelbeek


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: KarklėVikiteka

Karklė (anksčiau Karklininkai) – etnografinis kaimas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, 5 km į šiaurę nuo Girulių, prie Baltijos jūros. Etnokultūrinis draustinis. Seniūnaitijos centras.

Pajurio regioninis parkas.png


Yra etnokultūrinis parkas, informacinė ekspozicija apie gintaro istoriją, vaikų poilsiavietė, paplūdimiai, išlikusios senos sodybos, kuršių kapinės. Kaimo pietvakariuose yra unikali molinga jūros pakrantės atodanga, garsusis Olando kepurės skardis (24 m virš jūros). Yra turizmo centras „Žiogelis“.

Turinys

Istorija

Karklė minima nuo 1253 m. XV a. siekiant užtikrinti pajūrio kelio, einančio iš Karaliaučiaus pro Klaipėdą link Rygos, normalų veikimą ir apsaugą, pakelėje buvo pradėtos kurti karčiamos, neretai tapdavusios prekybos centrais. XVI a. minima Karklės karčiama, Karklė buvo viena didžiausių gyvenviečių krašte.

XIX a. viduryje prijungus atskirus vienkiemius ir žemės sklypus susiformavo Karklininkų kaimas, kuris prasidėjo nuo Girulių ir Olando kepurės ir tęsėsi iki Nemirsetos (iš viso apie 9 km). Tai buvo pats ilgiausias kaimas Klaipėdos krašte. Sodybos buvo išsidėstę išilgai jūros kranto, kad kiekvienas kiemas turėtų atskirą priėjimą prie jūros.

Nuo 1778 m. kaime veikė pradinė mokykla, XX a. pradžioje Karklėje jau buvo 3 pradinės mokyklos, 2 karčemos-viešbučiai, 1910 m. pastatyta Karklininkų evangelikų liuteronų bažnyčia. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje kaimo viduryje pastatyta gelbėjimo stotis. Karklei suteiktas kurorto statusas. 1926 m. kaimas užėmė 1296 ha.

1954 m. kaimo dalis į šiaurę nuo Rikinės upelio atiteko kariškiams, įsteigtas sovietų armijos poligonas. Senosios sodybos buvo sunaikintos, Karklės bažnyčia suniokota, gyventojai iškeldinti.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
15251701 m. Klaipėdos valsčius, Prūsijos kunigaikštystė
17011752 m. Klaipėdos valsčius, Prūsijos karalystė
17521871 m. Klaipėdos apskritis, Prūsijos karalystė
18711918 m. Klaipėdos apskritis, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija
19191923 m. Klaipėdos apskritis, Klaipėdos kraštas
19231939 m. Klaipėdos apskritis, Klaipėdos kraštas, Lietuva
19391944 m. Karklininkų valsčiaus centras, Klaipėdos apskritis, Trečiasis reichas
19501995 m. Klaipėdos rajonas
nuo 1995 m. Klaipėdos rajono savivaldybė


Karklė 1860 m. žemėlapyje

Pavadinimo kilmė

Kaimas vadintas 1540 m. Kerkelbeck, nuo 1785 m. Karckelbeck, nuo 1918 m. Karkelbek, lietuviškai – Karklininkai (19231938 m. norminė lytis Lietuvoje), vėliau prigijo Karklės vardas. Pirminis vietovardis kilęs iš kuršių kalbos ir reiškia krūmokšniais apaugusią vietą, įsikūrusią prie upelio.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1540 m. ir 2011 m.
1540 m. 1817 m.[3] 1821 m. 1846 m. 1848 m. 1864 m. 1871 m. 1885 m.
330 202 318 559 549 629 758 797
1897 m.sur.[4] 1905 m.[5] 1910 m. 1912 m. 1925 m. 1939 m.[6] 1941 m. 1959 m.sur.[7]
790 810 899 906 841 810 772 321
1970 m.sur. 1979 m.sur. 1985 m.[8] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. - -
191 146 117 123 112 255 - -

Gyventojų dauguma iki 1910 m. priklausė Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčiai, katalikai – Klaipėdos Šv. Jono bažnyčiai.

Žymūs žmonės



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Karklė OpenLayers žemėlapyje
Karklė TSRS topografiniame žemėlapyje[9][10].


Šaltiniai

  1. Karklė. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  3. Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai. Trakai: Voruta, 2011. 334 psl.
  4. Mažosios Lietuvos enciklopedija. I tomas A - K. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. 750 psl.
  5. Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai. Trakai: Voruta, 2011. 335 psl.
  6. Mažosios Lietuvos enciklopedija. I tomas A - K. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. 751 psl.
  7. Karklininkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 66 psl.
  8. Karklė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 220 psl.
  9. Karklė maps.vlasenko.net
  10. Karklė loadmap.net


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: