Karolis IX

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Karolis IX
Charles IX of Sweden.jpg
PB Vasa CoA.svg
Vazų dinastija

Gimė 1550 m. spalio 4 d.
Stokholmas
Mirė 1611 m. spalio 30 d.
Nyčopingas
Palaidotas Strengnės katedra

Tėvas Gustavas I Vaza
Motina Margarita Leijonhufvud
Sutuoktinis(-ė) Karina Nilsdoter (nesusituokę)
Ona Marija
Kristina fon Holštein-Gotorp
Vaikai

Karolis Karlsonas Gilenshilmas
Margarita Elžbieta
Elžbieta Sabina Liudvikas
Kotryna
Gustavas
Marija
Gustavas II Adolfas
Marija Elžbieta
Kristina
Karolis Pilypas

Lesser CoA of Sweden.png
Švedijos karalius
Valdė 1604 m. - 1611 m. (~7 m.)
Pirmtakas Karolis IX
kaip regentas
Įpėdinis Gustavas II Adolfas
Švedijos regentas
Valdė 1599 m. - 1604 m. (~5 m.)
Pirmtakas Zigmantas Vaza
Įpėdinis Karolis IX
kaip karalius

Vikiteka Karolis IXVikiteka
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Karolis IX (šved. Karl IX, 1550 m. spalio 4 d. Stokholmas1611 m. spalio 30 d. Nyčopingas) – 1604-1611 m. Švedijos karalius.

Turinys

Biografija

Kilęs iš Vazų dinastijos. Tėvas Gustavas I Vaza, motina Margarita Leijonhufvud, broliai Erikas XIV ir Jonas III Vaza.

Pirmoji žmona Pfalco elektoriaus Liudviko VI duktė Ona Marija (1561-1589 m.). Su ja gimė:

1592 m. vedė Onos Marijos pusseserę Kristiną fon Holštein-Gotorp. Jų vaikai:

Iki pirmųjų vedybų su Karina Nilsdoter jam gimė Karolis Karlsonas Gilenshilmas (1574-1650 m.), Švedijos maršalas.

Valdymas

Paminklas Karoliui IX Geteborge

1560 m. pagal tėvo testamentą jam valdyti atiteko Sudermanijos kunigaikštystė ir Varmlandas. 1568 m. kartu su broliu Jonu nuvertė Eriką XIV. Savo valdose vykdė nepriklausomą politiką, kartais priešingą karaliaus Jono III, pagal 1587 m. konstituciją tapusio ir Sudermanijos aukščiausiu siuzerenu, valiai.

1592 m. mirus Jonui III ir Švedijos karaliumi formaliai tapus jo sūnui Abiejų Tautų Respublikos valdovui katalikui Zigmantui Vazai, Karolio įtaka sumenko. 1593 m. jis įsipareigojo ginti liuteronybę. 1594 m. pripažintas regentu. Per konfliktą su valstybės Taryba, kurios dauguma palaikė Zigmantą Vazą, rėmėsi smulkiąja bajorija ir valstiečiais. 1598 m. nugalėjo su kariuomene Švedijoje išsilaipinusį Zigmantą Vazą, privertė jį išduoti valstybės Tarybos vadovus, juos 1610 m. nubaudė mirtimi. 1599 m. Zigmantas Vaza buvo pašalintas iš sosto.

1604 m. Karolis Riksdago luomų paskelbtas karaliumi, 1607 m. karūnuotas. Dėl jo konflikto dėl sosto su sūnėnu Zigmantu Vaza 1600 m. prasidėjo Abiejų Tautų Respublikos – Švedijos karas. Švedai 1605 m. pralaimėjo prie Salaspilio, bet išlaikė Estiją. 1610 m. Karolis IX sudarė sąjungą su Rusijos caru Vasilijumi IV Šuiskiu. 1610 m. jo prašymu pasiuntė kariuomenę į Rusiją, 1611 m. užėmė Didijį Naugardą. Dėl aktyvumo Laplandijoje 1611 m. kilo Kalmaro karas su Danija.[1]

Įkūrė Geteborgą.

Literatūra

  • Rosén, Jerker (1962). i Sten Carlsson: Svensk historia I. Tiden före 1718. Stockholm: Bonnier, sid. 455–487.
  • Henriksson, Alf (1963). Svensk historia I, 1996, Stockholm: Bonnier, sid. 329–393. ISBN 91-0-056167-3.
  • Sundberg, Ulf (1998). Svenska krig 1521–1814. Stockholm: Hjalmarson & Högberg, sid. 88-145. ISBN 91-89080-14-9.
  • Larsson, Lars-Olof (2005). Arvet efter Gustav Vasa. Stockholm: Prisma. ISBN 91-518-4773-6.

Šaltiniai

  1. Karolis IX. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 471 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: