Karsakiškis
Karsakiškis | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Senoji klebonija | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Panevėžio apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Panevėžio rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Karsakiškio seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 124 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Vikiteka: | KarsakiškisVikiteka |
Karsakiškis – kaimas Panevėžio rajono savivaldybės šiaurės rytuose, 16 km į šiaurės rytus nuo Panevėžio, šalia kelio 122 Daugpilis–Kupiškis–Panevėžys, Lėvens dešiniajame krante. Seniūnijos, parapijos ir seniūnaitijos centras.
STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI |
Mūrinė Karsakiškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia, pastatyta 1888 m. |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
Karsakiškio Strazdelio pagrindinė mokykla |
Karsakiškio biblioteka |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
Paštas (LT-38076) |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
Mokykloje nnuo 1971 m. veikia kraštotyros muziejus |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Prie kaimo yra geležinkelio stoties gyvenvietė. Kaimą supa miškai – Žalioji giria ir jos atšakos.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Geležiai – 9 km | |||||||||||
Paliūniškis – 9 km VAIVADAI – 12 km PANEVĖŽYS – 16 km |
|
Tiltagaliai – 7 km SUBAČIUS – 12 km | |||||||||
Karsakiškio GS – 4 km |
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Karsakiškis TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
1777 m. inventoriaus aprašyme palivarkas vadintas Karsakiškio ir Palėvenės vardais, tuo metu buvo Karsakiškio dvaras, kurį valdė Ivaškevičiai. XVIII a. pabaigoje minima koplyčia. 1803 m. Ivaškevičiai pastatydino pirmąją Karsakiškio bažnyčią, ji vėliau sudegė. XIX a. 1-ojoje pusėje dvaras atiteko B. Galiotui, kuris 1831 m. pastatė naują bažnyčią. B. Galiotas, kaip 1830–1831 m. sukilimo šalininkas, buvo ištremtas, o dvarą 1848 m. nusipirko Z. Ordynecas. 1859 m. dvare veikė spirito varykla. 1863 m. balandžio 26 d. netoli Karsakiškio kovėsi sukilėliai. 1884 m. bažnyčia sudegė.
1919 m. įkurta pradinė mokykla, nuo XX a. pradžios veikė paštas, malūnas, lentpjūvė.
Sovietmečiu buvo kolūkio pagalbinė gyvenvietė.
2007 m. patvirtintas Karsakiškio herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
–1947 m. | Panevėžio valsčius | Panevėžio apskritis |
1947–1950 m. | Piniavos valsčius | |
1950–1995 m. | Karsakiškio apylinkės centras | Panevėžio rajonas |
1995– | Karsakiškio seniūnijos centras | Panevėžio rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė
Iki XVIII a. 2-osios pusės vadinosi Palėvene, pagal pratekančią Lėvens upę (vandenvardinis vietovardis). Karsakiškio pradžia ir jo vardo kilmė siejama su čia buvusiu dvaru ir jų savininkais [5] (tikriausiai dvarininkinis vietovardis).
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1859 m. ir 2021 m. | |||||||
1859 m. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
6 (dvare) |
123 | 116 98 (miestelyje) 18 (dvare) |
142 | 249 | 304 | ||
1985 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
269 | 234 | 211 | 169 | 124 | - | ||
|
Žymūs žmonės
- 1793–1795 m. ir 1804–1806 m. Karsakiškyje gyveno poetas ir kunigas Antanas Strazdas.
Karsakiškyje gimė:
- Valerija Bačiulytė, aktorė.
- Aloyzas Vidugiris, kalbininkas.
Šaltiniai
- ↑ Karsakiškis. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ Karsakiškis SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Karsakiškis loadmap.net
- ↑ „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 204–205 p.
- Karsakiškis. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 761 psl.
- Karsakiškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 225 psl.
- Karsakiškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 72 psl.
- Karsakiškis. Mūsų Lietuva, T. 2. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. - 622 psl.
|