Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Karys (žurnalas)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
1919 m. pirmas numeris
1920 m. spalio numeris

Karys – Lietuvos kariuomenės žurnalas, einantis nuo 1919 m. Skirtas kariams, jaunimui, visuomenei.

Turinys

Istorija

19191940 m. leistas Kaune, nuo 1919 m. gegužės 22 d. iki 1920 m. spalio 23 d. Nr. 42 (74) vadinosi „Kariškių žodis“, 19411944 m. leistas Vilniuje, 1944 m. pab. – 1945 m. – Vokietijoje, 19501991 m. – Niujorke, nuo 1991 m. – Vilniuje.

Nuo 1928 m. Nr. 2-52 iki 1944 m. Nr. 1-25 – Lietuvos karių savaitinis laikraštis, 1929 m. Lietuvos kariuomenės savaitinis laikraštis, 19411944 m. savisaugos dalių savaitraštis, 1945 m. lietuvių karių laikraštis, 1991 m. Nr. 1-10 Krašto apsaugos departamento mėnesinis žurnalas, 1991 m. Nr. 11 – 1997 m. Nr. 12 Krašto apsaugos ministerijos mėnesinis žurnalas, 1998 m. Nr. 1 – 2000 m. Nr. 22 Krašto apsaugos ministerijos žurnalas, 2000 m. Nr. 23 – 2001 m. Nr. 12 Lietuvos krašto apsaugos ministerijos žurnalas, nuo 2002 m. mėnesinis žurnalas kariams.

Nuo 1919 m. leido Lietuvos krašto apsaugos ministerija Literatūros skyrius, 1920 m. Nr. 41 – 1921 m. Nr. 26 išleido Generalinio štabo Literatūros skyrius, 1921 m. Nr. 27 – 1923 m. Nr. 52 – Krašto apsaugos ministerijos Karo mokslo skyrius, 1924 m. Nr. 1 – 1924 m. Nr. 5 – Generalinio štabo Karo mokslo skyrius, 1924 m. Nr. 6 – 1927 m. Nr. 52 – Vyriausiojo štabo Karo mokslo skyrius, 1928 m. Nr. 1 – 1929 m. Nr. 13 – Lietuvos vyriausiojo štabo Karo mokslo valdyba, nuo 1929 m. – Lietuvos kariuomenės Vyriausiojo štabo Spaudos ir švietimo skyrius, nuo 1941 m. Nr. 1 – Savisaugos dalinių inspekcija.

19191940 m. turėjo priedus atskiriems kariuomenės pulkams: „1 pėstininkų D. L. K. Gedimino pulkas“ (1927 m. rugpjūčio 14 d.) „Mūsų karių kapai“ (1927 m. lapkričio 23 d.) „5 pėstininkų D. L. K. Kęstučio pulkas“ (1928 m. birželio 29 d.)ir kt., taip pat kurį laiką leido priedą gudų kalba „Bielorus voiskovy“ (red. Aleksandras Ružancovas).

Spausdino Valstybės spaustuvė bei „Spindulio spaustuvė“ Kaune, „Švyturio spaustuvėVilniuje. Tiražas 1920 m. – 4000 egz., 1940 m. – 33 000 egz. [1]

„Karys“ užsienyje

1944 m. pabaigoje – 1945 m. keli „Kario“ numeriai išleisti Vokietijoje. Nuo 1950 m. leistas kaip Pasaulio lietuvių karių veteranų mėnesinis iliustruotas žurnalas, ėjęs nuo 1950 m. lapkričio iki 1991 m. Niujorke (JAV) kaip atgaivintas Nepriklausomoje Lietuvoje leistas leidinys. 19501951 m. leido Simas Urbonas, nuo 1954 m. leido Lietuvos karių veteranų sąjungos „Ramovė“ Niujorko skyrius, turėjo Lietuvos šaulių sąjungos tremtyje skyrių „Tremties trimitas“. Be karinių dalykų, daug spausdino istorinės tematikos straipsnių, grožinės literatūros kūrinių. Tiražas 1983 m. – 1650 egz. Žurnalo redakcija išleido karo istorijos ir kitokios tematikos knygų.

Atkūrus Nepriklausomybę

Nuo 1991 m. sausio 17 d. žurnalą leidžia Krašto apsaugos ministerija. 1992 m. prie jo prijungtas Niujorke leistas „Karys“. Iki 1994 m. buvo savaitinis, iki 1998 m. – mėnesinis, vėliau – vėl savaitinis, nuo 1999 m. – dvisavaitinis. Spausdina karinės tematikos, Lietuvos istorijos straipsnius, grožinės literatūros kūrinius. Skirtas kareiviams ir plačiajai visuomenei.

Tiražas 1991 m. – 22 000, 2005 m. – 3000 egzempliorių.[2]

Bendradarbiai

Žurnale dirbo ir bendradarbiavo Konradas Aleksa, Vaclovas Alksninis, Pranas Alšėnas, Petras Babickas, Vladas Bakūnas, Kazimieras Viktoras Banaitis, Stasys Butkus (1922–1940 m. Kaune, 1941–1944 m. Vilniuje ir 1950–1952 m. Niujorke, 19541961 m. redaktoriaus pavaduotojas), Jonas Kalnėnas, Pranas Kaunas, Antanas Mačiuika, Vytautas Maželis, Jonas Noreika, Tomas Šarkus, Gražutė Šlapelytė-Sirutienė, Aleksandras Šimkus, Balys Vosylius (19361938 m.), Egidijus Žičkus ir kiti žurnalistai bei kariuomenės specialistai.

Redaktoriai

Nuorodos

Šaltiniai

  1. Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 207 psl.
  2. Juozapas Vytas Urbonas. Karys (žurnalas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, 443 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: