Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Klaida kuriant sumažintą paveikslėlį:
Kasikjarės kanalo schema, kurią 1800 m. nubraižė A. von Humboldtas
Kasikjarės (isp. Casiquiare) kanalas – kairioji Orinoko upės atšaka, didžiausia ir žinomiausia planetos upės bifurkacija. Atsiskyrusi Orinoko aukštupyje, 20 km. žemiau La Esmeralda gyvenvietės, Kasikjarė nebegrįžta į pagrindinę vagą, bet teka p.v. kryptimi ir įteka į kairįjį Amazonės intaką Rio Negrą. Priklausomai nuo vandens lygio Kasikjarė gali tekėti ir priešinga kryptimi, t. y. įtekėti į Orinoką. Kadangi Kasikjarė teka per mažai tyrinėtas vietoves, įvairių šaltinių duomenys apie kanalo ilgį įvairuoja nuo 220 iki 355 km.
Kasikjarės pavadinimas kilęs iš jekvanų genties žodžio „Kašišivari“.
Kasikjarės kanalą 1800 m. ištyrė vokiečių mokslininkas Aleksandras von Humboldtas, bet jo egzistavimą dar 1744 m. paminėjo ispanų jėzuitų misionierius tėvas Romanas.
Nuorodos
Pirmos straipsnio versijos licencija |
---|
|
Šio puslapio pirmajai versijai buvo panaudotas 2012 m. Kovas 29 d.CC-BY-SA turinys iš Lietuviškos Vikipedijos straipsnio „ Kasikjarės kanalas“. Istorija. Vikipedijos dalyviai: Konsultantas, Saulyte, Dirgela. Pirmąją straipsnio versiją iš Vikipedijos įkėlė naudotojas VP-bot. Jei straipsnis be šio naudotojo turi daugiau autorių arba redaktorių, tai straipsnis Enciklopedijoje Lietuvai ir pasaulis buvo keistais bei papildytas ir net iš viso perrašytas. |
|
|
Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai
Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.- Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+2068-0=2068 wiki spaudos ženklai).