Kasitai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Babliono imperija valdant kasitams.

Kasitai (kaššū) - senovės Artimųjų Rytų gentis po Babilonijos imperijos žlugimo apie 1531-1155 m. pr. m. e. užėmusi Babiloniją. Jų kalba laikoma izoliuota. Kasitų valdymas baigėsi apie 1155 m. pr. m. e. jų valstybę užkariavus elamitams. Tai buvo ilgiausiai Babiloniją valdžiusi dinastija.

Turinys

Kilmė

Kasitų kilmės vieta nėra aiški, tačiau greičiausiai buvo Irano Lurestane, Zagroso kalnuose.[1][2]

Chronologija

Kasitų laikotarpio chronologija daugiausia remiasi sinchronizmais su tuo pačiu laikotarpiu valdžiusiais Asirijos valdovais. Iš Amarnos laiškų nustatoma, kad Kadašman-Enlilis I valdė tuo pačiu laikotarpiu kaip ir Amenhotepas III, o Burna-Buriašas II tuo pat metu kaip ir Amenhotepas IV ir Tutanchamonas.

Istorija

Istorijos šaltiniuose minimi nuo XVIII a. pr. m. e., Hamurabio sūnaus Šamšu-ilunos 9-aisiais valdymo metais (valdė 1686-1648 m. pr. m. e.) kaip Siparo žemės ūkio darbininkai. Čia jie gyvenę atskiruose miesto kvartaluose. Maždaug po trijų kartų kasitai minimi jau kaip valdininkai, galėjo įsigyti žemės.[3]

Babiloną apie 1531 m. pr. m. e. užėmus hetitams kasitai palaipsniui užvaldė šiaurinę Babiloniją, o 1475 m. pr. m. e. užėmė ir pietinę jos dalį. Hetitai nuvertė Marduko stabą, tačiau kasitai grąžino Marduką į Babiloną ir padarė jį lygiu kasitų vyriausiajam dievui. Tikslios aplinkybės kaip kasitai užėmė Babiloniją nėra aiškios, nes iš tuometinio "Tamsiųjų amžių" laikotarpio neišliko tai aprašančių dokumentų.

Šaltiniai

  1. Lorestan - Facts from the Encyclopedia - Yahoo! Education
  2. History of Iran: Iranologie.com
  3. Marlies Heinz, Vorderasiatische Altertumskunde. Tübingen, Günter Narr 2009, 180


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: