Katancaras

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Katancaras
(kirč. Katancãras)
it. Catanzaro
Panoramacatanzaro.jpg

Miesto panorama


Katancaras
38°54′0″N 16°36′0″E / 38.9°N 16.6°E / 38.9; 16.6 (Katancaras)Koordinatės: 38°54′0″N 16°36′0″E / 38.9°N 16.6°E / 38.9; 16.6 (Katancaras)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Vėliava Italija
Regionas: Vėliava Kalabrija
Provincija: Katancaro provincija
Meras: Rosario Olivo
Gyventojų: 93 315 (2009 m.)
Plotas: 102,30 km²
Tankumas (2009): 912 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: KatancarasVikiteka
Kirčiavimas: Katancãras

Katancaras (it. Catanzaro; gr. Katantheros, Katastarioi Lokroi) – Italijos miestas Kalabrijoje, Katancaro provincijos ir Kalabrijos sostinė.

Miestas iškilęs ant kalno, o status Fiumarelos slėnis dalina miestą į dvi dalis, kurias jungia didelis plieninis tiltas (Viadotto Morandi), vienas aukščiausių Europoje, suprojektuotas architekto Riccardo Morandi 1960 m. Paplūdymio pusėje esantis Catanzaro Lido (5 km į pietus) turi uostą žvejybiniams laivams ir jachtoms. Miesto teritorijoje gyvena daugiau nei 150 tūkst. gyventojų. Katancaras vadinamas trijų „V“ miestu dėl šventojo globėjo (Vitalianas), aksomo (it. velluto) ir vėjų (it. venti), pučiančių nuo Silos kalnų ir jūros.

Istorija

Nesutariama dėl pavadinimo kilmės. Manoma, kad jis kilo iš Bizatijos generolų Kataro ir Zaro vardų, o kiti teigia, kad Zaras buvo upės pavadinimas (Zarapotamo), o katà Zaro reiškia „už upės“. Pasak Luigi Settembrini, pavadinimas kilo nuo graikiško junginio kata'- antheros („ant gėlėtų kalvų“).

Miestas buvo pastatytas ant trijų kalvų (Šv. Trifono arba Šv. Roko, Episkopato ir Šv. Jono) Bizantijos laikais.

XV a. valdant Aragonui Katancaras buvo pasaulinė šilko sostinė, gaminusi šilko nėrinius karalių rūmams ir Vatikanui. Pirkliai iš visos Europos vykdavo į Kalabrijos Redžo uostą nusipirkti šilko prieš Sekmines.

1528 m. sukilus Kalabrijos bajorams ispanų vietininkas su 11 tūkst. ištikimų karių mieste atlaikė ilgą apgultį ir už tai imperatorius Karolis V Katandzarui suteikė magnifica at fidelissima titulą ir teisę kalti monetas.

1783 ir 1832 m. didžiuliai žemės drebėjimai sugriovė senovinius pastatus ir pražudė daug žmonių. Normanų pastatyta pilis išliko iki šių laikų.

Sportas


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.