Kaukų piliakalnis
| Kaukų piliakalnis | ||
| Kiti pavadinimai | ||
| Lokalizacija | ||
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Alytaus apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Alytaus rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Miroslavo seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Kaukai I | |
| Piliakalnio ypatumai | ||
| Aukštis, m | 6-7 | |
| Aikštelės apimtis, m | 27 × 17 | |
| Priešpilis | gyvenvietė | |
| Naudojimo laikotarpis | V–XI a. | |
| Tyrimo metai | 1967–1969 m. | |
| Registrinės savybės | ||
| Statusas | Paminklas | |
| Tipas | Piliakalnis, Gyvenvietė | |
| Unikalusis objekto kodas | 1855 | |
| Objekto kodas iki 2005-04-19 |
A80K1P | |
| Objekto kodas iki 1990-12-28 |
AR64 | |
| Piliakalniai.lt informacija | ||
| Aprašymo nuoroda | Tinklalapis | |
| ||
| Žemėlapio nuoroda | Žemėlapis | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Kaukų piliakalnis su gyvenviete yra Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, prie Kaukų I kaimo, Peršėkės kairiojo kranto kalvoje, 2 km į pietvakarius nuo kelio Miroslavas–Meteliai ir į šiaurę nuo kelio Papėčiai–Obelninkai. Pasiekiamas važiuojant keliu Kumečiai–Parėčėnai, prieš Parėčėnus pasukus lauko keliuku į kairę šiaurės rytų kryptimi, už 400 m.
Piliakalnis
Piliakalnis įrengtas Peršėkės kairiojo kranto vingyje esančioje aukštumoje. Šlaitai statūs, 8–9 m aukščio. Aikštelė ovali, 27x17 m dydžio. Ją iš visų pusių juosia 1–5 m aukščio, 4–14 m pločio pylimas, už kurio pietinėje pusėje yra 12 m pločio ir 1,5 m gylio griovys.
Piliakalnis dirvonuoja, iš pietų pusės įrengti laiptai. Priešais, Peršėkės dešiniajame krante, yra kita gynybinio komplekso dalis – Obelytės piliakalnis.
Gyvenvietė
Piliakalnio papėdėse yra senovės gyvenvietė. Kultūrinis sluoksnis yra į pietus – pietryčius nuo piliakalnio, 5,5 ha plote ir į rytus nuo piliakalnio, Peršėkės dešiniajame krante, 1 ha plote. Čia rasta grublėtos ir lygios keramikos.
Tyrimai
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1967–1969 m. atliko Vilniaus universiteto archeologai, vadovas Pranas Kulikauskas.
Ištirta aikštelės vakarinė dalis, 250 m² m., pietinės pusės pylimas ir šlaitas (atliktas pjūvis). Kultūrinio sluoksnio storis aikštelės pakraščiuose iki 1 m, viduryje - 0,5 m. Nustatyta, kad piliakalnyje yra du pagrindiniai sluoksniai. Žemutiniame V–IX a. sluoksnyje aptikta grublėtos keramikos ir dirbinių.
Viršutiniame X a. – XI a. sluoksnyje rasta įtvirtinimų ir būstų liekanų, ūkinių duobių, ugniaviečių, stulpaviečių, lipdytos ir žiestos grublėtu, keramikos gnaibytiniu ir lygiu paviršiumi, gyvulių ir žmonių kaulų, suanglėjusių ankštinių sėklų. Surinkta apie 500 metalinių dirbinių: papuošalų (žiedų, segių, apyrankių, smeigtukų, karolių, antsmilkinis), darbo įrankių, ūkinės paskirties dirbinių (tarp jų net 83 verpstukai), ginklų. Aikštelės pakraščiuose aptiktas 5-6 sluoksnių akmenų grindinys.
Pylime išskirti 3 jo supylimo laikotarpiai. Pirmasis pylimas buvo sudarytas iš akmenų ir rąstų. Vėliau jis buvo paaukštintas suplūkiant 2 m molio sluoksnį, sustiprintą dėtais rąstais. Viršuje stovėjo medinė užtvara. Jai sudegus pylimas rekonstruotas trečią kartą, jį paaukštinant 3 m storio suplūkto molio sluoksniu, kurį tvirtino į jį sudėti rąstai. Piliakalnyje stovėjusi medinė pilaitė buvo sudeginta jos puolimo metu intensyviai apšaudžius ją iš lankų, tai liudija tyrinėtoje vietoje surinkti 126 įvairių formų strėlių antgaliai. Dalis jų buvo susmigę į pylimą.
Piliakalnis datuojamas V a.-XI a. [1] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 45 000 m².
Istorija
Kaukų ir Obelytės piliakalnių kompleksas gyvavo nuo I tūkstantmečio pradžios iki XI a., kai buvo sunaikintas greičiausiai per Kijevo Rusios kunigaikščių karinį žygį prieš jotvingių gentis.
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Bambininkų piliakalnis 13 km | Obelytės piliakalnis 0,05 km | Aniškio piliakalnis 9,5 km Kieliško piliakalnis 15 km |
| |||||||
| Atesninkų piliakalnis 13 km |
|
Radžiūnų piliakalnis 14 km | |||||||||
| Prelomčiškės piliakalnis 9 km Verstaminų IV piliakalnis 14 km |
Papėčių piliakalnis 4,5 km | Žilvės piliakalnis 12 km Dirmiškių piliakalnis 13 km | |||||||||
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Legenda
Pasakojama, kad Kaukų piliakalnį Metelių savininkas norėjo suarti, tačiau tikslo nepasiekė – pradėjus arti apako jaučiai.
Šaltiniai
- ↑ Gintautas Zabiela. Kaukų piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 100
- Pranas Kulikauskas. Kaukų ir Obelytės piliakalnių tyrinėjimai 1967–1969 metais // Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje1968 ir 1969 m. Vilnius, 1970. p. 12–22.
- Pranas Kulikauskas. Obelytės, Alytaus raj, piliakalnio ir jo tyrinėjimų duomenys // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija. Vilnius. 1976. T. XVI(2), p. 104–114.
- Pranas Kulikauskas. Užnemunės piliakalniai. Vilnius. 1982, p. 29, 38, 47, 49–62, 64–76, 85–88, pav. 93–152.
- Juozapas Radziukynas. Suvalkų redybos pilekalniai su žemlapiu. Varšuva. 1909, p. 13–15.
- Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius. 1997, p. 28–29.
- Regina Volkaitė-Kulikauskienė. 1978. Lietuvos archeologų darbai IX–XIII amžių tyrinėjimų srityje 1968–1977 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976–1977 metais. Vilnius, p. 25–26.
- Gintautas Zabiela. Piliakalnių likimas Lietuvos valstybės susidarymo išvakarėse // Lituanistica. Nr. 4, 1991. p. 27, 33–35.
- Gintautas Zabiela. 1997a. Scandinavian arrowheads in Lithuania // Archaeologia Baltica. Vilnius. T. 2, p. 133–140.
- Vytautas Kazakevičius. Geležies amžiaus strėlės Lietuvoje II–XII/XIII a. Vilnius. 2004, p. 21, 22–25, 27, 40–42, 43–50, 52–55, 59–74, 99–111.
- [1]
- Kaukų piliakalnis
| ||||||