Kauleliškės

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kauleliškės
brus. Канвелішкі

Kauleliškės
54°13′49″N 25°27′39″E / 54.2303202°N 25.4608154°E / 54.2303202; 25.4608154 (Kauleliškės)Koordinatės: 54°13′49″N 25°27′39″E / 54.2303202°N 25.4608154°E / 54.2303202; 25.4608154 (Kauleliškės)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Vėliava Baltarusija
Sritis: Vėliava Gardino sritis
Rajonas: Varanavo rajonas

Kauleliškės (brus. Канвелішкі) – bažnytkaimis Baltarusijoje, apie 5 km nuo Lietuvos Respublikos sienos, Varanavo rajonas, Gardino sritis, apylinkės centras.

Istorija

Kauleliškių dvaras žinomas nuo XVII a. antros pusės. 1666 m. prie dvaro pastatyta arijonų bažnyčia, 1724 m. restauruota. 1808 m. pastatyta medinė bažnyčia.

Lietuviai

XIX a. daug gyventojų suslavėjo ir XX a. pr. lietuviškai kalbėjo tik trečdalis jų. 1915 m. Kauleliškėse įsteigtas Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti maitinimo punktas. Į rytus nuo Kauleliškių yra Dieveniškių kyšulys, į pietvakarius – Ramaškonių, PelesosRodūnios lietuviškosios salos. Apie 90 % apylinkių kaimų vardų yra lietuviškos kilmės: Ažubaliai, Kalveliškės, Misiūnai, Svilai, Taureliai ir kitos. XX a. pabaigoje tarp Kauleliškių ir Varanavo gimtąją lietuvių kalbą išsaugojo vyresnio amžiaus Bilių, Bieliūnų, Stanišių, Tusamonių, Navasėdų kaimų žmonės. Kauleliškių ir gretimų apylinkių gyventojų kalbą 1952 m., 1959 m., 1984 m., 1985 m. ir kitais metais tyrė lietuvių dialektologai, 1971 m. – toponimikai.[1]

Šaltiniai

  1. Kazimieras Garšva, Aloyzas Vidugiris. Kauleliškės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 592 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: