Kauno Švč. Trejybės bažnyčia

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Christian cross.svg
Kauno Švč. Trejybės bažnyčia
Svc. Trejybes baznycia 2006-06-11.jpg
Religija Krikščionys → Katalikai
Vyskupija Kauno vyskupija
Dekanatas Kauno I katalikų dekanatas
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1634 m.

Kauno Švč. Trejybės bažnyčia
54°53′52″N 23°53′07″E / 54.8977°N 23.8852°E / 54.8977; 23.8852 (Kauno Švč. Trejybės bažnyčia)Koordinatės: 54°53′52″N 23°53′07″E / 54.8977°N 23.8852°E / 54.8977; 23.8852 (Kauno Švč. Trejybės bažnyčia)
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija: Centro seniūnija
Gyvenvietė: Senamiestis (Kaunas)
Adresas A. Jakšto g. 1

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Kauno Švč. Trejybės bažnyčia (arba Kauno seminarijos bažnyčia) stovi Kauno senamiestyje, Rotušės aikštės šiaurės vakariniame kampe. Vėlyvojo renesanso stiliaus, turi ir gotikos bruožų. Šalia yra Kauno kunigų seminarija.

Istorija

Kaune XVI a. viduryje įsikūrė vienuolės bernardinės. Jos įsigijo medinį vienuolyną. Jį 1595 m. iškeitė į mūrinį. Kauno maršalka (vėliau tapęs Minsko vaivada) Aleksandras Masalskis nupirko ir dovanojo bernardinėms naujų valdų. Miesto gaisras 1624 m. nuniokojo pastatus. Jie neatstatinėti, o visa teritorija planuota iš naujo.

16251634 m. išmūryta bažnyčia ir vienuolynas (fundavo A. Masalskis). Į bažnyčios vakarų sienos apačią įjungta buvusio namo siena, o į centrinius vienuolyno rūmus – buvusio namo galas su arkiniu įvažiavimu. Vienuolyno teritorija apjuosta aukšta mūro siena. Į ją įjungti anksčiau stovėjusių trijų namų galai. Bažnyčią 1668 m. nuniokojo gaisras, sudegė archyvas. Atstatyta bažnyčia konsekruota 1703 m. XVIII a. paaukštintas varpinės bokštas.

1782 m. išmūryta tvora, atskyrusi ūkinį kiemą (1938 m. didesnė dalis tvoros nugriauta). Vienuolyno Dabravolės ir Zapyškio palivarkai 1795 m. atiteko Prūsijai. Vietoj jų paskirtas Ašmenos apskrities Remizavo palivarkas.

Vienuolynas 1864 m. uždarytas. Jo vakarinėje dalyje įsikūrė iš Varnių atkelta Žemaičių vyskupijos būstinė su kunigų seminarija. Rytinė dalis su bažnyčia atiteko Kauno parapijai (tik iki 1935 m. centrinių rūmų pirmame aukšte buvo seminarijos biblioteka).

1899 m. bažnyčia suremontuota. Per Pirmąjį pasaulinį karą apgadinti vargonai, bažnyčios vidus, stogas. Pagal inžinieriaus Vaclovo Michnevičiaus 1929 m. projektą ant vienuolyno vakarinių korpusų užstatyti dar 2 aukštai (per Antrąjį pasaulinį karą jų šiaurinė dalis sugriauta, liko vienas keturaukštis korpusas).

Netoli bažnyčios, pietų pusėje, XVII a. pastatytas bokštas (prie buvusių kapinių). Pagal inžinieriaus Karolio Reisono 1933 m. projektą tarp bokšto ir Švč. Trejybės bažnyčios įterptas 3 aukštų kunigų seminarijos administracinis pastatas.

1938 m. bažnyčia atiduota saleziečiams. 1939 m. pagal architekto prof. Mykolo Songailos projektą buvo pertvarkytas bažnyčios vidus. 19421944 m. parapijos klebonas salezietis Bronius Paukštys (18971966), kitų kunigų padedamas, išgelbėjo apie 200 žydų.

Bažnyčia 1963 m. uždaryta. Pagal architektų Birutės Kugevičienės ir Liudos Perevičienės projektus 1969 m. pradėta rekonstruoti ir restauruoti bažnyčia, buvęs vienuolynas. 1982 m. vasario 17 d. dar remontuoti nebaigtoje bažnyčioje vyskupas Liudvikas Povilonis laikė pirmąsias koncelebruotines Šv. Mišias.

Architektūra

Bažnyčia vėlyvojo renesanso stiliaus (turi ir gotikos bruožų), halinė, su priestatais ir bokštu prie šono. Ant aukšto stogo ir apsidės yra bokšteliai. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Skliautai žvaigždiniai ir kryžminiai. Yra 9 altoriai. Prie bažnyčios šliejasi mūrinis 3 aukštų kunigų seminarijos pastatas ir 2 aukštų mūriniai buvusio vienuolyno centriniai rūmai, sujungti su tarpiniu 2 aukštų korpusu. Ansamblio teritoriją supa aukšta mūro tvora.

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: