Kauno Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė
Kauno Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė | ||
---|---|---|
Religija | Krikščionys → Stačiatikiai | |
Regionas | Kauno stačiatikių dekanatas | |
Statybinė medžiaga | mūras | |
Pastatyta | 1891 m. | |
Respublika: | Lietuva | |
Apskritis: | Kauno apskritis | |
Savivaldybė: | Kauno miesto savivaldybė | |
Seniūnija: | Aleksoto seniūnija | |
Gyvenvietė: | Freda | |
Adresas | Ž. E. Žilibero g. 8 | |
Žiūrėti didesniame žemėlapyje |
Kauno Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė (arba Švč. Trejybės Kauno artilerijos cerkvė) stovi Nemuno kairiajame krante, Aukštojoje Fredoje, į vakarus nuo Fredos dvaro rūmų, greta Botanikos sodo.
Pagrindinis fasadas atgręžtas į vakarus. Sienos sumūrytos iš plytų, tinkuotos. Durys medinės, dekoruotos geometrinių formų įrantomis. Stogas buvo dengtas cinkuota skarda.
Pastatas apsuptas vešlios augmenijos, šventoriuje išlikusios senosios Fredos kapinės, veikusios 1880–1952 m. (nuo 1995 m. istorijos ir kultūros paminklas). [1] [2] [3]
Istorija
Pastatyta Kauno tvirtovės komendantūros iniciatyva artilerijos pulko įgulai, kaip manoma, katalikų koplyčios vietoje. Šv. apaštalų Petro ir Povilo katedros (Kauno soboras) filija.
Cerkvė pašventinta 1891 m. lapkričio 8 d., talpino apie 200 maldininkų. [4] Šalia cerkvės esančiose kapinėse palaidotas pirmasis Kauno tvirtovės komendantas generolas Oskaras Klemas, išlikę statybų metu mirusių stačiatikių, per Pirmąjį pasaulinį karą žuvusių rusų bei vokiečių kareivių kapai. Vėliau čia laidoti ir civiliai.
Po Pirmojo pasaulinio karo buvo nenaudojama. 1919 m. į cerkvę pretendavo besikuriančios Aleksoto katalikų parapijos komitetas. Vėliau pastatas iš stačiatikių bendruomenės išpirktas, paverstas sodininkystės-daržininkystės mokyklos ir karo aviacijos pulko bažnyčia.
1948 m. nacionalizuota, uždaryta, apleista – nugriuvo varpinės ir kupolo viršūnės. Apie 6-tąjį dešimtmetį pradėta naudoti Sodininkystės-daržininkystės technikumo ūkio reikmėms, vėliau – kaip sporto salė. 1982 m. remontuota, perdengtas stogas. Rengtas projektas restauruoti ir pritaikyti botanikos muziejui. 2003 m. planuota perduoti armėnų religinei bendruomenei. [5]
2001 m. kovo 20 d. pastatas įrašytas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. [6]
Šaltiniai
- ↑ Kauno architektūra / Vytautas Levandauskas. Aukštosios Fredos dvaro sodyba. - V.: Mintis, 1991. - 76-77 psl. - ISBN 5-420-00641-3
- ↑ Griūvanti Fredos koplytėlė // Nemunas, 2008 m. gruodžio 11 d., Nr. 44 (224-665), 11 psl. [1]
- ↑ http://russian-church.ru/viewpage.php?cat=lithuania&page=68
- ↑ http://www.temples.ru/main.php?op=page&name=06102004092237(5of15)#ckavissr166
- ↑ Rūta Kanopkaitė. Šansas prisikelti apleistam paminklui // Kauno diena, 2003 m. liepos 22 d. [2]
- ↑ http://195.182.68.156/DB/pilnas.jsp?mc=25755
Galerija
|