Kauno Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Coa Illustration Cross Russian 2.svg
Kauno Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė
FredaSobor3.jpg
Religija Krikščionys → Stačiatikiai
Regionas Kauno stačiatikių dekanatas
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta 1891 m.
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija: Aleksoto seniūnija
Gyvenvietė: Freda
Adresas Ž. E. Žilibero g. 8

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Kauno Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė (arba Švč. Trejybės Kauno artilerijos cerkvė) stovi Nemuno kairiajame krante, Aukštojoje Fredoje, į vakarus nuo Fredos dvaro rūmų, greta Botanikos sodo.

Pagrindinis fasadas atgręžtas į vakarus. Sienos sumūrytos iš plytų, tinkuotos. Durys medinės, dekoruotos geometrinių formų įrantomis. Stogas buvo dengtas cinkuota skarda.

Pastatas apsuptas vešlios augmenijos, šventoriuje išlikusios senosios Fredos kapinės, veikusios 18801952 m. (nuo 1995 m. istorijos ir kultūros paminklas). [1] [2] [3]

Istorija

Interjeras. 2011 m. spalis

Pastatyta Kauno tvirtovės komendantūros iniciatyva artilerijos pulko įgulai, kaip manoma, katalikų koplyčios vietoje. Šv. apaštalų Petro ir Povilo katedros (Kauno soboras) filija.

Cerkvė pašventinta 1891 m. lapkričio 8 d., talpino apie 200 maldininkų. [4] Šalia cerkvės esančiose kapinėse palaidotas pirmasis Kauno tvirtovės komendantas generolas Oskaras Klemas, išlikę statybų metu mirusių stačiatikių, per Pirmąjį pasaulinį karą žuvusių rusų bei vokiečių kareivių kapai. Vėliau čia laidoti ir civiliai.

Po Pirmojo pasaulinio karo buvo nenaudojama. 1919 m. į cerkvę pretendavo besikuriančios Aleksoto katalikų parapijos komitetas. Vėliau pastatas iš stačiatikių bendruomenės išpirktas, paverstas sodininkystės-daržininkystės mokyklos ir karo aviacijos pulko bažnyčia.

1948 m. nacionalizuota, uždaryta, apleista – nugriuvo varpinės ir kupolo viršūnės. Apie 6-tąjį dešimtmetį pradėta naudoti Sodininkystės-daržininkystės technikumo ūkio reikmėms, vėliau – kaip sporto salė. 1982 m. remontuota, perdengtas stogas. Rengtas projektas restauruoti ir pritaikyti botanikos muziejui. 2003 m. planuota perduoti armėnų religinei bendruomenei. [5]

2001 m. kovo 20 d. pastatas įrašytas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. [6]

Šaltiniai

  1. Kauno architektūra / Vytautas Levandauskas. Aukštosios Fredos dvaro sodyba. - V.: Mintis, 1991. - 76-77 psl. - ISBN 5-420-00641-3
  2. Griūvanti Fredos koplytėlė // Nemunas, 2008 m. gruodžio 11 d., Nr. 44 (224-665), 11 psl. [1]
  3. http://russian-church.ru/viewpage.php?cat=lithuania&page=68
  4. http://www.temples.ru/main.php?op=page&name=06102004092237(5of15)#ckavissr166
  5. Rūta Kanopkaitė. Šansas prisikelti apleistam paminklui // Kauno diena, 2003 m. liepos 22 d. [2]
  6. http://195.182.68.156/DB/pilnas.jsp?mc=25755


Galerija


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 111% (+3805-0=3805 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+0-375=-375 wiki spaudos ženklai).