Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Christian cross.svg
Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika
Kaunas Cathedral.jpg
Religija Krikščionys → Katalikai
Vyskupija Kauno vyskupija
Dekanatas Kauno I katalikų dekanatas
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta XV a.

Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika
54°53′50″N 23°53′20″E / 54.8972°N 23.8889°E / 54.8972; 23.8889 (Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika)Koordinatės: 54°53′50″N 23°53′20″E / 54.8972°N 23.8889°E / 54.8972; 23.8889 (Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika)
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija: Centro seniūnija
Gyvenvietė: Senamiestis (Kaunas)
Adresas Vilniaus g. 1

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika stovi Senamiestyje, prie Rotušės aikštės. Gotikinė, po rekonstrukcijų įgavo renesanso, baroko, neogotikos bruožų. Didžiausias neogotikos paminklas Lietuvoje.

Turinys

Istorija

Vaizdas iš Rotušės aikštės
Vaizdas iš Rotušės aikštės
Centrinis altorius
Šiaurinė siena
Kripta

Arkikatedra pastatyta parapinės bažnyčios (minima 1413 m.) vietoje. Ji XV ir XVI a. buvo kelissyk remontuojama, plečiama ir rekonstruojama. XV a. bažnyčiai priklausė šv. Mikalojaus, šv. Gertrūdos koplyčios, šv. Kotrynos altarija, žemės sklypai Kleboniškyje, Eiguliuose, Žemaitkiemyje, Rumšiškėse. Barbora Juškienė 1525 m. altarijai dovanojo Šėtijų palivarką, 2 mūrinius namus. Margarita Ačėnaitė 1531 m. dovanojo mūrinį namą.

1579 m. bažnyčiai skyrė turto Steponas Batoras, 1680 m. – Jonas Sobieskis. 1602 m. Kražių komendorius kunigas Petras Burniška bažnyčiai dovanojo 2 namus. Bažnyčia buvo statoma miestiečių lėšomis bei didikų fundacijomis, todėl statybos raidoje atsispindėjo miesto ekonominio klestėjimo ir nuopolio metai.

XVI a. išmūryta zakristija su krištoliniais skliautais. 120 metų parapinė bažnyčia stovėjo neužbaigta. Tik 1624 m. karališkasis sekretorius ir Pajūrio tijūnas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas paskyrė statybai 10 000 auksinų. Iki 1650 m. pagrindiniai darbai baigti, pastatytas masyvus bokštas. Paaukštinus vidurinę navą, bažnyčia įgavo bazilikinę erdvę. Ji tapo didžiausiu Lietuvos gotikiniu pastatu.

1655 m. sudegė medinės konstrukcijos ir interjero puošyba. Vėliau atstatyta ir 1671 m. konsekruota. 1682 m. sumūryta šventoriaus tvora su dviem vartais. Per 1732 m. miesto gaisrą sudegė bažnyčios stogas, sugriuvo presbiterijos skliautai. Iki 1775 m. atstatyti skliautai, išdažytas vidus, įrengti altoriai, interjeras įgavo baroko bruožų.

1800 m. gaisras vėl apnaikino pastatą. Po gaisro restauruota šventovė iki šių laikų beveik nebepakito. 18081864 m. bažnyčia priklausė vienuoliams augustinams. Bažnyčia ir vienuolynas 1812 m. apiplėšti, jų vidus nuniokotas. 18201835 m. veikė parapinė mokykla. Valdžia, nesuderinusi su Vatikanu, 1864 m. bažnyčioje įkurdino Telšių (Žemaičių) vyskupijos katedrą. Popiežius 1884 m. sutiko perkelti ją.

1895 m., vyskupo Motiejaus Valančiaus rūpesčiu, popiežius Leonas XIII buvusiai parapinei bažnyčiai suteikė katedros – svarbiausios vyskupijos bažnyčios titulą. 1895 m. įvyko katedros perkėlimo iškilmės. Į jas vyskupui Aleksandrui Beresnevičiui valdžia atvykti neleido.

1887 m. architektas Florianas Vyganovskis parengė katedros rekonstrukcijos projektą. Pagal jį numatyta pastatyti du 113 m aukščio pagrindinio fasado bokštus. Projektas tik iš dalies įgyvendintas. Rekonstrukcijai vadovavo architektas Georgas Verneris. Pagal Ustino Golinevičiaus projektą 18791884 m. padidintas vargonų choras, pastatyti meistro J. Radavičiaus vargonai.

18931897 m. katedros pietryčių kampe pristatyta koplyčia, padidinta ir trisienė apsidė, užbaigta zakristija, perkeltos durys. Koplyčios statybą fundavo grafai Pšezdeckiai. Dailininkai Jonas Moniuška ir J. Čajevičius su pagalbininkais išdažė sienas ir lubas, nutapė paveikslų.

1921 m. Žemaičių vyskupijos įkūrimo 500 metų jubiliejaus proga popiežius Pijus XI katedrai suteikė bazilikos titulą. 1926 m. įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją, bazilika tapo arkikatedra su arkivyskupo metropolito sostu. 19371939 m. ir 19701976 m. pastatas atnaujintas. Dailininkai Bronius Uogintas ir Juozas Algirdas Pilipavičius 1976–1977 m. restauravo XVIII a. freskas. Jos XIX a. pabaigoje buvo uždažytos.

Architektūra

Arkikatedra – netinkuotų plytų stačiakampė trinavė bazilika (buvo gotikinė, po rekonstrukcijų įgavo renesanso, baroko ir neogotikos bruožų). Rytinėje jos pusėje yra ilga gotikinė presbiterija su trisiene apside, šiaurės rytuose – zakristija, pietryčiuose – neogotikinė koplyčia. Pietvakarių kampe – masyvus renesanso stiliaus 55 m aukščio bokštas. Pastato išorėje ir bokšte yra renesansui būdingo dekoro.

Ypač vertingi yra zakristijos pirmo ir antro aukštų krištoliniai skliautai (XV a. pabaiga). Tai vėlyvosios gotikos dekoratyvi konstrukcija, kurios išmūrijimas kiekvienam statytojui būdavo aukščiausios meistrystės liudijimas. Tai vieni plačiausių skliautų Europoje.

Arkikatedros rūsyje (kriptoje) palaidoti vyskupai: Motiejus Valančius, Mečislovas Paliulionis, Gasparas Cirtautas. Šventoriuje palaidoti kunigai rašytojai: Maironis (katedros sienoje iš Vilniaus g. pusės yra granitinis mauzoliejus), Adomas Dambrauskas-Jakštas, Vatikano atstovas Luidžis Faidutis. Katedroje palaidotas ir kardinolas Vincentas Sladkevičius.

Centrinis altorius su 12 apaštalų skulptūromis (skulptorius T. Podhaiskis) pastatytas 1775 m., XVII a. raižytas medinis altorius su paveikslu „Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų“.

Kultūrinė ir religinė vertė

Bažnyčioje yra arkivyskupo sostas, pradedami svarbiausi arkivyskupijos religiniai (neretai ir tautiniai) renginiai, sekmadieniais ir švenčių dienomis aukojamos šv. Mišios. Pastato viduje yra daug vertingų dailės paminklų. Tai žymaus grafiko ir 1863 m. sukilimo dalyvio Elvyro Andriolio, lietuvių dailininko Petro Kalpoko paveikslai, skulptoriaus Juozo Zikaro bareljefai ir kt. Seniausias paveikslas – Sopulingosios Dievo Motinos atvaizdas. „Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų“ (dailininkas J. G. Berchhoff) nutapytas 1686 m. Katedros išorinėje sienoje yra poeto Maironio granitinis mauzoliejus su bareljefiniu portretu (19341935 m., arch. Stasys Kudokas, skulpt. Bernardas Bučas). Viršum įėjimo į laidojimo kriptą yra išlikę XVII a. nutapytos freskos, vaizduojančios Jėzaus nukryžiavimą, spalvoti fragmentai. Pastatas įrašytas į Kultūros paveldo objektų registrą.[1]

Literatūra

Šaltiniai

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikiteka

Galerija


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: