Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Coa Illustration Cross Russian 2.svg
Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras
Kauno sentikiu cerkve.2007-04-06.jpg
Religija Krikščionys → Stačiatikiai
Regionas Kauno stačiatikių dekanatas
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta 1935 m.

Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras
54°53′26″N 23°55′37″E / 54.8906°N 23.9269°E / 54.8906; 23.9269 (Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras)Koordinatės: 54°53′26″N 23°55′37″E / 54.8906°N 23.9269°E / 54.8906; 23.9269 (Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras)
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija: Centro seniūnija
Gyvenvietė: Naujamiestis (Kaunas)
Adresas Vytauto g. 38

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras stovi Ramybės parko pietinėje dalyje, šalia Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvės.

Istorija

Pirmoji stačiatikių šventovė Kaune pastatyta XVI a. pabaigoje. 1620 m. karalius Zigmantas Vaza įsakė uždaryti cerkvę Senamiestyje. 1824 m. įsteigta Kauno stačiatikių parapija. Nuo XIX a. iki XX a. pradžios Kaune pastatyta 16 cerkvių ir koplyčių.

Įgulos soborą pritaikius Lietuvos kariuomenės bažnyčiai, 1930 m. ministrų kabinetas Kristaus Prisikėlimo cerkvės padidinimui skyrė 75 000 litų. Tačiau nuspręsta ne plėsti jau esamą cerkvę, bet statyti naują – tam buvo skirta papildomai 10 000 litų. Kadangi šių lėšų neužteko, buvo panaudotos tikinčiųjų aukos (iš viso kainavo apie 170 000 litų).

Cerkvės projektą 1932 m. parengė architektas Edmundas Frykas. Statybos darbai pradėti tų pačių metų vasarą ir tęsėsi iki 1935 m. rudens. Projektuodamas pastatą architektas stengėsi interpretuoti keleriopas tradicinių Rusijos cerkvių formas. Skirtingai nei senojoje cerkvėje, čia dominuoja kupolinė kompozicija. [1]

1937 m. parapijoje buvo 4560 tikinčiųjų, 2 šventikai. Pašventinus cerkvę nuo lapkričio iki balandžio mėn. joje laikyta Dievo Motinos iš Surdegio vienuolyno ikona, kuri nuo 1956 m. sobore yra nuolat.

1945 m. parapijoje buvo 580 tikinčiųjų. 1947 m. sovietų valdžia parapiją įregistravo kartu su Kristaus Prisikėlimo cerkve. 1957 m. soborui priklausė 2385 stačiatikiai. [2]

Šaltiniai

  1. Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. - K.: VDU leidykla, 2001. - 39-40 psl. - ISBN 9986-501-81-4
  2. http://www.orthodoxy.lt/index.php/where,eparhia;sub,kaun-klayp;sub3,175


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: