Kauno Viešpaties Apsireiškimo cerkvė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Coa Illustration Cross Russian 2.svg
Kauno Viešpaties Apsireiškimo cerkvė
Cerkvė Radvilėnų plente.JPG
Religija Krikščionys → Stačiatikiai
Regionas Kauno stačiatikių dekanatas
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta 1904 m.

Kauno Viešpaties Apsireiškimo cerkvė
54°54′28″N 23°56′16″E / 54.9079°N 23.9378°E / 54.9079; 23.9378 (Kauno Viešpaties Apsireiškimo cerkvė)Koordinatės: 54°54′28″N 23°56′16″E / 54.9079°N 23.9378°E / 54.9079; 23.9378 (Kauno Viešpaties Apsireiškimo cerkvė)
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija: Žaliakalnio seniūnija
Gyvenvietė: Žaliakalnis
Adresas Radvilėnų pl. 1

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Novorosijsko dragūnų pulko Viešpaties Apsireiškimo cerkvė – iki sovietmečio veikusi stačiatikių cerkvė Kaune, Žaliakalnyje, Radvilėnų pl. 1A, buvusio kareivinių miestelio teritorijoje. Kartu su Įgulos bažnyčia (Kauno soboru), Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkve, tai viena iš šešių buvusių žinybinių Kauno tvirtovės cerkvių.

Cerkvė daug metų palikta nenaudojama, niokojama, katastrofiškos būklės. Buvusio maniežo (sovietmečiu – kareivių valgyklos) pastatas, su kuriuo cerkvė buvo sublokuota, neišlikęs. Statinys stovi prie pat judrios gatvės, už betoninės tvoros, tačiau sunkiai pastebimas, nes jį dengia tankūs krūmokšniai.

2008 m. lapkričio 26 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje (protokolo Nr. VT-85) buvo sprendžiamas šios cerkvės teisinės apsaugos klausimas.[1]

Istorija

Cerkvė, Radvilėnų plente.JPG

Cerkvė buvo įrengta prie vieno Kauno tvirtovės kelių (vėliau Kareivių, 16-tosios divizijos gatvės, dab. Radvilėnų plentas), vedusių į 7–tą bateriją. Nuo XIX a. pabaigos teritorijoje buvo dislokuotas 3-asis Novorosijsko dragūnų pulkas. Tarpukario laikotarpiu čia buvo įsikūręs Lietuvos kariuomenės lengvosios kavalerijos karinis dalinys – Pirmasis husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas. Manoma, jog cerkvė buvo naudota kaip bažnyčia. Tai įrodo informacija prieškarinėje spaudoje: minima, kad maniežo pastate buvo prisaikdinami naujokai, yra fotonuotraukų. Pokaryje čia tvarkėsi sovietų kariškiai. Maldos namų pastatas buvo paverstas remonto dirbtuvėmis. Atkūrus Nepriklausomybę ir išsikrausčius Rusijos kariuomenei, dalyje paliktos kareivinių teritorijos įsikūrė Lietuvos kariuomenė, o didžioji sklypo dalis rytų pusėje liko nenaudojama. Čia pastatyta daugiabučių namų, dalis teritorijos su buvusių statinių gelžbetoniniais karkasais pavirto apleista dykviete.

Architektūra

Cerkvė buvo sublokuota su maniežo pastatu, joje tilpo iki 200 žmonių. Statinys sumūrytas iš raudonų plytų, vadinamojo „plytų stiliaus“, su plytų puošyba. Mūrijant sienoje suformuoti reljefiniai kryžiai. Frontoną puošė mozaika. Spėjama, kad tarpukariu sukurtos mozaikos (dingusios 1993 m.) autorius buvo dailininkas Zenonas Kolba. Jo freskos ir mozaikos buvo papuošusios naujai pastatytų kareivinių ir puskarininkių ramovės pastatų fasadus.

Šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: