Kauno karo mokykla
| Kauno karo mokykla | |
 Karo mokyklos karužai prie mokyklos vartų | |
| Gyvenvietė: | Kaunas |
| Įkurta: | 1919 m. |
| Uždaryta (prijungta): | 1940 m. |
| Pirma laida: | 1919 m. |
| Išleista laidų: | 105 |
| Mokyklos direktorė(-ius) | Jonas Juodišius (1892) |
Kauno karo mokykla (nuo 1929 m. Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokykla) – Lietuvos kariuomenės jaunesniųjų karininkų mokymo įstaiga, 1919–1940 m. veikusi Kaune, Panemunėje.
Istorija
Veikti pradėjo 1919 m. kovo 8 d.
1919 m. liepos mėn. buvo paskelbti Karo mokyklos nuostatai. Dėl karininkų stygiaus besikuriančioje Lietuvos kariuomenėje mokslai karo mokykloje pradžioje truko 4 mėnesius. Pirmoji laida – 89 karužai ir 7 puskarininkiai, turintys teisę gauti karininko laipsnį kariuomenės daliniuose, Kauno karo mokyklą baigė 1919 m. liepos 6 d.
Pirmieji absolventai Lietuvos karininkai 1919 m. liepos mėn. išvyko į frontą; rugpjūčio 24 d. krito pirmoji I karininkų laidos auka – J. Sidaravičius, vėliau, lapkričio 22 d., ties Radviliškiu antroji – S. Oželis. 1920 m. lenkų fronte žuvo karininkai J. Stapulionis, K. Matulaitis, Pr. Telksnys, A. Urbelis ir kt.[1]
1920 m. mokslas truko 1 metus, nuo 1921 m. – 2 metus, nuo 1935 m. – 3 metus. Pirmųjų laidų kariūnai galėjo būti baigę gimnazijos ar jai tolygios mokyklos 4 klases, vėliau tik baigę gimnaziją, nevedę 18-25 metų amžiaus vyrai.
1919–1920 m. Kauno karo mokykla parengė 3 laidas, 434 karininkus, tarp jų 32 aviacijos karininkus. Iki 1940 m. Karo mokykla išleido 21 karininkų laidą. SSRS okupavus Lietuvą Karo mokykla 1940 m. rugsėjo mėn. perkelta į Vilnių ir išformuota. Vietoj jos įkurta Vilniaus pėstininkų mokykla.[2]
1926–1940 m. prie Karo mokyklos veikė aspirantų (atsargos karininkų) kursai. Juose 12, vėliau – 15 mėnesių mokėsi gimnaziją baigę 18–29 m. kariuomenėje netarnavę vyrai. Baigusieji gaudavo jaunesniojo leitenanto laipsnį ir būdavo išleidžiami į atsargą. Iki 1940 m. išleista 15 atsargos karininkų laidų.
Be Karo mokyklos karo technikos karininkus 1920–1923 m. rengė Laikinieji karininkų kursai, 1923–1926 m. Aukštieji karo technikos kursai, nuo 1927 m. Aukštieji karininkų kursai. 1931 m. įkurtas Vytauto Didžiojo karininkų kursų Generalinio štabo skyrius, kuris prilygo aukštojo karo mokslo institucijai. 1938 m. gruodžio 10 d. prezidentas Antanas Smetona paskelbė Seimo priimtą įstatymą, pagal kurį Vytauto Didžiojo karininkų kursai pervadinti Vytauto Didžiojo aukštąja karo mokykla.[3]
Nuo 1932 m. Karo mokykla leido žurnalą „Kariūnas“.
Karo mokyklos viršininkai
- 1919–1920 m. Jonas Galvydis-Bykauskas
- 1920–1921 m. Pranas Tvaronas
- 1921–1926 m. Jonas Galvydis-Bykauskas
- 1926–1928 m. Pranas Kaunas
- 1928–1930 m. Petras Jurgaitis
- 1930–1934 m. Jonas Jackus
- 1934 m. Jonas Černius
- 1934 m. Albinas Čepauskas
- 1934–1939 m. Kazys Musteikis
- 1939 m. Kazys Skučas
- 1939–1940 m. Jonas Juodišius
Žymiausi kariūnai
Juozas Andrius, Vincas Asevičius, Bronius Aušrotas, Kazys Babickas, Petras Bytautas, Vladas Braziulevičius, Antanas Breimelis, Vytautas Bulvičius, Viktoras Burokevičius, Andrius Butkūnas, Karolis Dabulevičius, Jonas Černius, Konstantinas Dulksnys, Antanas Gausas, Antanas Gavelis, Kazys Germanas, Bronius Gertus, Juozas Gražulis, Leonas Gustaitis, Pranas Gudynas, Vincas Giriūnas, Domas Grabys, Kazys Grinius, Antanas Gruodis, Kazys Gudelis, Vladas Karvelis, Juozas Vitkus-Kazimieraitis, Leonas Taunys Kovas, Petras Kutka, Kazys Labutis, Bronius Povilaitis, Aleksas Povilaitis, Adolfas Ramanauskas, Jonas Žemaitis-Vytautas, Vincas Žilys.
Šaltiniai
- ↑ Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Karininkų rengimas Lietuvoje 1918-1940 m.
- ↑ Jonas Vaičenonis. Kauno karo mokykla. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 500 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- ↑ Karininkų rengimas Lietuvoje 1918-1940 m.
| ||||||