Naujamiestis (Kaunas)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Kauno naujamiestis)
Naujamiestis
Kauno soboras 2006-07-08.jpg
Kauno soboras

Naujamiestis
Koordinatės:54°53′38″N 23°55′01″E / 54.894°N 23.917°E / 54.894; 23.917 (Naujamiestis (Kaunas))
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija: Centro seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Naujãmiestis
Kilmininkas: Naujãmiesčio
Naudininkas: Naujãmiesčiui
Galininkas: Naujãmiestį
Įnagininkas: Naujãmiesčiu
Vietininkas: Naujãmiestyje

Kauno naujamiestis – centrinė Kauno miesto dalis, esanti į rytus nuo Senamiesčio, beveik pačiame miesto centre. Užima 314 ha plotą. Pagrindinė gatvė – Laisvės alėja (1,5 km, prasidedanti ties Vytauto prospektu ir pasibaigianti Senamiesčio pradžioje), yra Vienybės ir Savivaldybės aikštės.

Naujamiestyje stovi Kauno miesto savivaldybės pastatas (pastatytas 1939 m., architektai A. Funkas, A. Lukošaitis, B. Elsbergas), Vytauto paminklas, Kauno soboras, Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčia, Laisvės paminklas (atstatytas 1989 m., skulptorius Juozas Zikaras), Kauno karo muziejus, kariljonas (už bokšto yra S. Nėries memorialas, skulptorius B. Bučas), Kauno paveikslų galerija (architektai S. Juškys, K. Kisielius, E. Miliūnas), „Pieno centro“ rūmai (pastatyti 1931 m., architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis), centrinio pašto rūmai (pastatyti 1932 m., architektas F. Vizbaras), Kauno zoologijos muziejus (architektai A. Keturta, K. Zykus). Šalia Muzikinio teatro įrengtas miesto sodas. Rytinėje naujamiesčio dalyje šalia Darbo rūmų Ramybės parkas, Vytauto parkas, pietinėje – Nemuno sala, joje Žalgirio arena. Daug muziejų, teatrų, viešbučių, bankų, prestižinių parduotuvių. Pietryčiuose Naujamiestis baigiasi ties Kauno geležinkelio stotimi.

Istorija

Šis Kauno regionas ėmė vystytis XIX a. viduryje, miestui tapus Kauno gubernijos centru ir 1847 m. suformavus carinio laikų tipo stačiakampę struktūrą (dabartinė Laisvės alėja ir jai lygiagrečios Kęstučio ir K. Donelaičio gatvės). Vakariniame Naujamiesčio pakraštyje buvo Skavai, rytiniame – Girstupio upelis. Alėja atsirado 1871 m. miesto statymo plane.

XX a. tarpukariu vadintas Naujuoju miestu. Maždaug iki amžiaus vidurio pietrytinė dalis buvo vadinama Karmelitais pagal ten stovinčią Karmelitų bažnyčią.

1923 m. buvo surašyti 16 898 gyventojai.

1982 m. Laisvės alėja rekonstruota ir paversta pėsčiųjų bulvaru (viena pirmųjų pėsčiųjų zonų visoje TSRS). 1983 m. atidaryta universalinė parduotuvė „Merkurijus“ (architektas A. Sprindys; nugriauta 2009 m.).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1983 m. Lenino rajonas
2000 Centro seniūnija



<tabber> OpenStreetMap=


Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Naujamiestis (Kaunas) OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Naujamiestis (Kaunas) TSRS topografiniame žemėlapyje[1][2].

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap

</tabber>


Šaltiniai

  • Naujamiestis. Mūsų Lietuva, T. 2. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. - 276 psl.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+41-0=41 wiki spaudos ženklai).