Kazimieras Žagrakalys
Kazimieras Žagrakalys | |
---|---|
Kazimieras ir Petronėlė Žagrakaliai | |
| |
Gimė | 1896 m. rugsėjo 16 d. Tetirvinuose, Pasvalio valsčius |
Mirė | † 1981 m. birželio 13 d. Prienuose |
| |
Tėvas | Mataušas Žagrakalys |
Motina | Barbora Morkūnaitė-Žagrakalienė |
Sutuoktinis(-ė) | Petronėle Grigaityte-Žagrakalienė |
| |
Veikla | Linkuvos gimnazijos istorijos, visuomenės mokslo ir geografijos,
Rygos lietuvių gimnazijos, Prienų „Žiburio“ gimnazijos mokytojas |
| |
Išsilavinimas | 1920 m. Panevėžio lietuvių gimnazija |
Alma mater | 1929 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitetas |
Kazimieras Žagrakalys (g. 1896 m. rugsėjo 16 d. Tetirvinuose, Pasvalio valsčius – 1981 m. birželio 13 d. Prienuose) − Linkuvos gimnazijos visuomenės mokslo ir geografijos, Rygos lietuvių gimnazijos, Prienų „Žiburio“ gimnazijos mokytojas.
Gyvenimo kelias
Kazimieras Žagrakalys gimė Tetirvinuose, Pasvalio valsčiuje, pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Kazimiero brolis, Juozas Žagrakalys (1906 m. kovo 14 d. Tetirvinuose, Pasvalio valsčius – 1977 m. balandžio 2 d. Biržuose) – Lietuvos teisininkas, rezistentas, vertėjas, prozininkas.
Kurį laiką Linkuvos gimnazijoje visuomenės mokslą ir geografiją dėstė Kazys Žagrakalys.
Prisiminimai
KAZIMIERAS ŽAGRAKALYS (1896 09 16 – 1981 06 13)
Kazimieras Žagrakalys gimė 1896 m. rugsėjo 16 dieną Biržų apskrityje Pasvalio valsčiuje Tetervinų kaime, ūkininkų šeimoje, antras vaikas iš šešių. 1908 m. Kazimieras įstojo į Mintaujos (Jelgavos, Latvija) rusų gimnaziją ir 1915 m. baigė septynias klases. Pirmo pasaulinio karo metais pateko į vokiečių nelaisvę, Gelzenkirchene dirbo anglių kasyklose. Brandos atestatą įgijo 1920 m. baigęs Panevėžio lietuvių gimnaziją. 1920 -1922 m. dirbo raštvedžiu Geležinkelių valdyboje (Susisiekimo ministerija) Kaune. 1922 m. atliko karinę tarnybą eiliniu Lietuvos kariuomenėje. 1923-1924 m. mokėsi Vokietijoje, Miunsterio universitete. Vėliau tęsė studijas Lietuvoje Kauno Vytauto Didžiojo universitete Teologijos-Filosofijos fakultete, pasirinkęs pagrindine šaka viduramžių istoriją, šalutinėmis - naujųjų amžių ir Lietuvos istoriją. 1924-1925 m. dirbo mokytoju Linkuvos gimnazijoje. 1925-1927 m. mokytojavo Rygos lietuvių gimnazijoje ir drauge su kitais mokytojais išleido 1-ją lietuvių abiturientų laidą. 1928 m. buvo pakviestas į Prienų „Žiburio“ gimnaziją. 1929 m. baigė Kauno universitetą ir įgijo aukštojo mokslo diplomą. Tais pačiais metais gruodžio mėnesį susituokė su mokytoja Petronėle Grigaityte, kuri dirbo Prienų „Žiburio“ gimnazijoje nuo 1929 m. Dirbdamas gimnazijoje tuo pat metu 1929–1934 m. dirbo Prienų kooperatyve prievaizdu ir kasininku. Po to, kai sovietų valdžia privertė palikti mokytojo darbą, nuo 1947 m. jam teko dirbti įvairius darbus pradžioje Prienuose, vėliau Kaune: buhalteriu, kasininku, valgyklos vedėju, laborantu Sėklų inspekcijoje ir kt., taip iki 1953 m.
|
Vokiečių kalbą gimnazijoj buvau tiek išmokęs, kad galėjau skaityti ir kalbėti, padėjo jos man išmokti brolis Kazimieras, kuris, man esant aštuntoj klasėj, buvo atkeltas į Linkuvą dėstyti istorijos. Mes abu gyvenom vienam bute ir namie kalbėdavomės vokiškai. Tą kalbą jis buvo gerai išmokęs karo metu dirbdamas Gelzenkirheno anglių kasyklose, o vėliau Miunsterio universitete gilino žinias iš istorijos. Vien iš pamokų išmokti svetimų kalbų sunkoka. jeigu yra su kuo namie kalbėti, tai labai padeda ją įsiminti. Nei anglų, nei prancūzų kalbos taip greitai išmokti nespėjau. Juozas Žagrakalys. Iš knygos Agnė Žagrakalytė „Eigulio duktė:byla F 117“, „Tyto alba“ 2013, 429 p. |
Šaltiniai
- Kęstutis Skrupskelis. Ignas Skrupskelis: asmenybė ir laikmetis. Red. Žydrė Švobienė. Versus aureus, 2014, 416 psl.
- http://lzinios.lt/lzinios/Kultura-ir-pramogos/sita-knyga-parase-zagrakaliai/173004