Kazimieras Graužinis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kazimieras Graužinis (1898 m. rugsėjo 14 d. Marciniškiai, prie Giedraičių – 1962 m. birželio 5 d. Montevidėjas) – Lietuvos diplomatas, teisės daktaras.

Biografija

1919 Lietuvos kariuomenės savanoris, 1919 m. baigė Karo aviacijos mokyklą. Tarnavo Vilniaus komendantūroje ir Generaliniame štabe. XX a. trečiame dešimtmetyje baigė Paryžiaus universitetą, Politinių mokslų mokyklos Paryžiuje diplomatinį skyrių. 1927 m. teisės daktaras.

Nuo 1922 m. dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, pasiuntinybių Danijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Latvijoje sekretorius. 19291932 m. prezidento A. Smetonos sekretorius. 19321939 m. laikinasis reikalų patikėtinis prie Šv. Sosto. Nuo 1939 m. – Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Pietų Amerikai. Iš pradžių rezidavo Buenos Airėse. 1940 m. liepos mėn. dėl Lietuvos sovietinės okupacijos įteikė protesto notas Argentinos vyriausybei, Urugvajaus, Brazilijos užsienio reikalų ministrams, kitiems Lotynų Amerikos šalių diplomatams. 1946 m. pabaigoje Argentinai suspendavus diplomatinius santykius su Baltijos šalimis 1947 m. perkėlė pasiuntinybę į Montevidėją (Urugvajus). 1950 m. inicijavo Urugvajaus lietuvių bendruomenės įkūrimą.[1]

Šaltiniai

  1. Kazimieras Graužinis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 108 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: