Kazimieras Grybauskas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Kazimieras Grybauskas
Kazimieras Grybauskas.jpg

Gimė 1886 m. rugsėjo 2 d.
Dotenėnai, Švenčionių apskritis
Mirė 1953 m. birželio 26 d. (66 m.)
Kaunas

Sutuoktinis(-ė) Eugenija Mūnter
Vaikai

Algirdas, Gediminas, Kęstutis, Vita


Veikla
Lietuvos nusipelnęs mokslo veikėjas, biologijos mokslų daktaras, botanikas, vaistinių augalų tyrėjas, farmacininkas, pedagogas, profesorius
Partija 1949 m. SSKP

Alma mater 1919 m. Maskvos universitetas

Kazimieras Grybauskas (1886 m. rugsėjo 2 d., [pagal J.K.: 1886 m. rugpjūčio 20 d.], Dotenėnuose, Švenčionių apskritis – 1953 m. birželio 26 d. Kaune) – Lietuvos nusipelnęs mokslo veikėjas, biologijos mokslų daktaras, botanikas, vaistinių augalų tyrėjas, farmacininkas, pedagogas, profesorius.

Biografija

Kazimieras Grybauskas gimė 1886 m. rugpjūčio 20 d. Švenčionių r. Dotenėnų k. Gabrio ir Pranės Grybauskų šeimoje. Kaziuko motina Pranė buvo kilusi iš to paties kaimo Vinciūnų šeimos. Tėvai buvo laisvieji valstiečiai, kurie nėjo lažo, bet mokėjo duoklę. Gabrio ir Pranės Grybauskų šeimoje augo keturi vaikai: trys sūnūs ir dukra. Vienas iš Kazimiero brolių išvyko ir gyveno Čikagoje.

Savarankiškai pasiruošęs ir išlaikęs keturių gimnazijos klasių egzaminus, pradėjo dirbti vaistinėje mokiniu, vėliau vaistininko padėjėju. K. Grybauskas išvyko į Maskvos universitetą, kur Biologijos fakultete studijavo formaciją ir botaniką, kurį 1919 m. sėkmingai baigė. Studijuodamas Maskvos universitete sutiko ir savo būsimą žmoną – Pavolgio vokietę Eugeniją Miunter, su kuria susilaukė keturių vaikų: Algido, Gedimino, Kęstučio, Vitos. Baigęs mokslus dirbo Rusijoje provizoriumi, organizavo vaistinių augalų paruošas.

1923 m. grįžo į Lietuvą. 1924-1952 m. gyveno Kaune. Nuo 1924 m. dirbo Kauno botanikos sode, įkūrė Vaistingųjų augalų tyrimo skyrių. Nuo 1930 m. dirbo VU Matematikos-gamtos fakulteto gamtos muziejaus vyresniuoju laborantu, asistentu, dėstė studentams farmacininkams ir biologams. 1932-1935 m. aktyviai dalyvavo steigiant pirmąsias Lietuvoje vaistažolių augintojų ir perdirbėjų draugijas. 1932-1935 m. pirmasis išbandė kai kurių techninių augalų auginimą, garsino Lietuvą tarptautiniuose mokslininkų kongresuose.

Jo pastangomis 1934 m. Lietuva įstojo į Tarptautinę vaistinių augalų federaciją. Nuo 1938 m. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas (19461950 m. Kauno universitetas), nuo 1940 m. iki 1952 m. Kauno (VDU) Botanikos sodo direktorius. Savo žinias bei tyrimų duomenis apie vaistinius augalus ir mokslinius darbus skelbė leidiniuose ir periodinėje spaudoje: „Farmacijos žinios“, „Lietuvos farmaceutas“, „Ūkininko patarėjas“, „Ūkininkas“, „Mūsų rytojus“, „Kosmos“ ir kt. [1]

1940 m. K. Grybauskui suteiktas docento vardas. 1942 m. jis apgynė disertaciją „Fenologinis žiedadulkių kritulių spektras“ ir gamtos mokslų filosofijos daktaro laipsnį. Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjo Botanikos sodą nuo sunaikinimo. [2]

19441953 m. Kauno universiteto, Medicinos fakulteto Botanikos ir farmakognozijos katedros vedėjas, 1945 m. profesorius. Jis buvo pirmas medikas Lietuvoje, gydymą žolėmis pagrindęs mokslu. 1945 m. LSSR nusipelnęs mokslo veikėjas. 1946 m. biologijos mokslų daktaras. 19471951 m. LSSR AT deputatas. Nuo 1948 m. Farmacininkų draugijos pirmininkas. 1950–1952 m. pirmininkavo Lietuvos botanikų draugijai. [3][4]

Kazimieras Grybauskas mirė 1953 m. birželio 26 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Bibliografija

Paskelbė 17 atskirų mokslo darbų, daugiau nei 230 straipsnių farmakognozijos ir botanikos teorijos klausimais. Iš jų pažymėtini „Vaistingieji Lietuvos laukų augalai ir jų pritaikymas“ - 1927 m., „Lietuvos vaistingųjų augalų sąrašas“ – 1935 m. ir kt. Antrojo pasaulinio karo metais K. Grybauskas Kauno botanikos sodą išgelbėjo nuo sunaikinimo.

  • Vaistingieji Lietuvos laukų augalai ir jų pritaikymas, 1927 m.
  • Vaistingieji Lietuvos augalai, 1935 m.
  • Kultūriniai apyniai ir jų auginimas, 1936 m.
  • Gniužuliniai ir archegoniniai augalai, 1937 m.
  • Lietuvos vaistinių augalų sąrašas (su Jakubu Movšovičiumi), 1941 m.
  • Fenologinis žiedadulkių kritulių spektras, 1941 m.
  • Farmakognostinė mikroskopija, 1941 m.
  • Lietuvos TSR vaistingosios daržovės, 1946 m.
  • Lietuvos TSR miškų sumedėję vaistingieji augalai, 1946 m.

Įvertinimas

1953 m. K. Grybausko vardu Kaune, Fredoje, Aleksoto mikrorajone pavadinta gatvė; 1970 m. ant namo, kuriame gyveno K. Grybauskas atidengta memorialinė lenta; 1986 m. KMU centriniuose rūmuose, prie Farmacijos chemijos ir Farmakognozijos katedros, 100-ųjų gimimo metinių proga atidengta memorialinė lenta su Kazimiero Grybausko bareljefu. Katedros sieną puošia dailininko Eugenijaus Survilos drobėje tapytas K. Grybausko portretas. 1986 m. analogiška lenta atidengta Kauno botanikos sode. Selekcininkė Ona Skeivienė profesoriaus K. Grybausko vardą suteikė vienai iš jos išvestų bijūnų rūšių.

Šaltiniai

  1. Farmakognozijos ištakos Lietuvoje
  2. http://botanika.vdu.lt/?page_id=600
  3. Kazimieras Grybauskas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 658 psl.
  4. Kazimieras Grybauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 145 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+6453-68=6385 wiki spaudos ženklai).