Kazimieras Justinas Tiškevičius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Plačiau žr. Kazimieras Viktoras Tiškevičius.
Kazimieras Justinas Tiškevičius
Tiškevičiai
Lelija (herbas)
Lelija (herbas)

Gimė 1896 m.
Kretingoje
Mirė 1941 m. birželio 22 d. (~45 m.)
Skuode

Tėvas Aleksandras Tiškevičius III
Motina Marija Puslovskaitė
Kretingos dvaro rūmai

Kazimieras Viktoras Justinas Marija Tiškevičius (1896 m. Kretingoje1941 m. birželio 22 d. Skuode) – Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas. Rusijos imperijos ir Lietuvos visuomenės bei karinis veikėjas, karininkas, savivaldybininkas.

Turinys

Biografija

Kilęs iš Lietuvos didikų Tiškevičių giminės antrosios Biržų-Kretingos šakos.[1] Tėvas Aleksandras Tiškevičius III. Motina Marija Puslovskaitė. Broliai Stanislovas Tiškevičius, Juozapas Tiškevičius, Jurijus Tiškevičius.

Veikla

Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, o vėliau – kadetų korpuse Rusijoje, baigė kavalerijos karo mokyklą. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, kovojo prieš vokiečius. 1918 m. grįžo į tėvynę, 1919 m. buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. Jam buvo suteiktas leitenanto laipsnis, vadovavo Pirmojo husarų pulko kulkosvaidžių eskadronui. Dalyvavo kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. 1922 m. išėjo į atsargą ir apsigyveno Kretingos dvare.

Buvo aktyvus visuomenės veikėjas. Kretingos apskrities valdybos narys, Lietuvos šaulių sąjungos Kretingos kuopos rėmėjas, Jaunųjų ūkininkų ratelių globos tarybos pirmininkas, Lietuvos verslininkų sąjungos Kretingos skyriaus valdybos pirmininkas.

1940 m. bolševikams bolševikų okupacijos pradžioje su tėvu ir seserimi Imakulata buvo iškeldintas į Pryšmančių dvarelį, o vėliau – į motinos dvarą Židikuose, Mažeikių raj. Ten įstojo į Lietuvių aktyvistų frontą – pogrindinę organizaciją, kuri ruošėsi pasipriešinti okupantams. Dalyvavo 1941 m. birželio sukilime. Veždamas trofėjine rusiška mašina sunkiai sužeistus sukilėlius į ligoninę, prie Skuodo vokiečių apšaudytas ir nukautas. Iš pradžių buvo palaidotas Skuodo Narvydžių kapinėse, o frontui nuslinkus į rytus – perkeltas į Tiškevičių šeimos koplyčią Kretingos kapinėse.

Dvarai

Visi broliai buvo apsigyvenę Lenkijoje, todėl liko vienintelis teisėtas Kretingos dvaro savininkas ir paveldėtojas. Įsigijęs agronomo išsilavinimą padėjo tėvui tvarkyti dvaro žemes, atstatė karo metu sunaikintus pastatus, atkūrė žiemos ir vasaros sodus. Rekonstrukcijos darbams reikėjo daug lėšų, todėl ėmėsi verslo. Dvare atidarė saldainių, medaus ir sirupo dirbtuvę „Šatrija“, kurios produkcija prekiavo miesto centre to paties pavadinimo krautuvėje. Dalį dvaro pastatų išnuomojo kitiems verslininkams.

Šaltiniai

  1. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, 11 t. 325 psl.

2. ↑ Julius Kanarskas. Grafai Tiškevičiai: Aleksandras Tiškevičius – paskutinysis Kretingos dvaro savininkas. Pajūrio naujienos, 1995, rugpjūčio 31, rugsėjo 5

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: