Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Kazimieras Ragulskis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kazimieras Ragulskis
Kazimieras Ragulskis.jpg

Gimė 1926 m. spalio 15 d.
Klovainiai, Pakruojo raj., Šiaulių apskritis

Sutuoktinis(-ė)
Vaikai
  • Liutauras Ragulskis
  • 1960 m. vasario 17 d., Kaunas

  • Minvydas Kazys Ragulskis
  • 1967 m. rugsėjo 6 d., Kaunas

Veikla
mokslinė, išradybinė, mokslo organizacija
Sritis vibrotechnika
Pareigos
  • 1948-1952 darbas pramonėje kartu studijuojant KPI

  • 1954-1963 darbas Lietuvos MA institute moksliniu bendradarbiu, vėliau laboratorijos vedėju.

  • 1963-1993 Kauno politechnikos instituto laboratorijos vedėjas, vėliau performuotos į mokslinį centrą „Vibrotechnika“ mokslinis vadovas

Išsilavinimas

  • 1946-1951 Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakultetas

  • 1952-1954 TSRS MA Mašinų mokslo instituto aspirantūra

  • 1954 Technikos mokslų kandidatas

  • 1963 Technikos mokslų daktaras (habilituotas)

Žinomas už kaip Vibrotechnikos mokslo organizatorius, daug išradimų autorius
Nuopelnai Lietuvos vibrotechnikos mokyklos sukūrėjas
Giminės. 1-je eilėje iš kairės ant žolės sėdi brolis Petras Ragulskis, -, Rimvydas Kazlauskas, Bronė Kupriūnaitė, Aldona Kazlauskaitė; 2-je eilėje sėdi trys seserys Kazlauskaitės (Liucija Ragulskienė, Kupriūnienė, Narbutienė) ir brolio Felicijono žmona Kazlauskienė; iš dešinės stovi Narbutaitė ir Jonas Narbutas, Kupriūnas; iš kairės 4-tas stovi F. Kazlauskas (su ūsais) (1934)
Prie Klovainių pradžios mokyklos (1938)
Klovainių jaunųjų ūkininkų ratelio ekskursija Joniškėlio žemės ūkio mokykloje. Iš kairės trečias Kazimieras Ragulskis, iš dešinės antras – Petras Ragulskis (1939)
Pakruojo pradinės mokyklos šeštame skyriuje. 1-je eilėje iš kairės sėdi Alzbutas, J. Židonis, Klyvis; antroje eilėje sėdi K. Šniukšta, K. Ragulskis, P. Klebaris; viduryje šalia klebono sėdi mokytojai J. Mockus ir Mockienė (1940)
Linkuvos gimnazijos 22-oji abiturientų laida (1946)
Prie tėvo Mykolo Ragulskio karsto. Iš kairės Kazimieras, motina Liucija, Vytautas, Aloyzas (1947)
Robototechnikos konferencija: akad. K. Frolovas, prof. V. Ragulskienė, akad. Robotnovas, K. Ragulskis (1970)
Akad. I. Artobolevskis ir K. Ragulskis diskutuoja apie precizinės vibrotechnikos problemas (1974)
Motina Liucija Kazlauskaitė – Ragulskienė (1975)
K. Ragulskis (1977)
K. Ragulskis daro pranešimą (1979)
Ragulskių šeimos kapai Klovainiuose (1984)
TSKP CK skyriaus vadovas, TSRS MA narys V. Medvedev (antras iš kairės) susipažįsta su vibrotechnikų darbais (1984)
Pranešimas konferencijoje (1985)
TSRS Mokslo ir technikos komiteto pirmininkas akad. G. Marčuk (centre) susipažįsta su vibrorobotais (1985)
TSRS ministras TSRS MA akad. I. Obrazcov ir K. Ragulskis aptaria judesio vibrostabilizatorius (1985)
Simpoziumo pertraukos metu akad. N. Solomenko (antras iš dešinės) veda diskusiją (1985)
TSRS MA viceprezidentas akad. I. Makarovas (centre) apžiūri vibroroboto veikimą (1986)
Robototechnikos konferencijoje: akad. R. Bansevičius, akad. E. Popov, K. Ragulskis, akad. D. Ochocimskij (1986)
TSRS ministras TSRS MA narys G. Jagodin aptaria vibracinį struktūrizatorių (1986)
TSRS MA narys S. Fiodorov (2-as iš dešinės) aptaria manipuliatorių akių chirurgijai (1986)
Po vibrodiagnostikos seminaro akad. V. Kliujev, prof. V. Ragulskienė, K. Ragulskis prie „Vibrotechnikos“ pastato (1986)
Po seminaro apie skanerius Kaune generalinio konstruktoriaus pavaduotojas TSRS MA akad. B. Čertokas (dešinėje) (1987)
Visasąjunginis išradėjų ir racionalizatorių suvažiavimas Kremliuje (1988). K. Ragulskis paskutinėje eilėje trečias iš dešinės
Seminaro pertraukos metu: prof. V. Ragulskienė, TSRS MA akad. A. Išlinskis, K. Ragulskis (1989)
Rusijos MA sesijoje: Ukrainos MA prezidentas akad. B. Paton, akad. K. Frolov, K. Ragulskis (1999)
Rusijos MA akad. I. Obrazcov, K. Ragulskio mokinys Uzbekijos MA akad. K. Karimov, K. Ragulskis, Rusijos MA akad. K. Frolov. Rusijos MA Baigiamasis posėdis, Maskva, Kremlius (1999)
Rusijos MA Visuotinio susirinkimo baigiamasis posėdis Kremliuje, viduryje akad. R. Ganijev (1999)
Bendradarbiai K. Ragulskio jubiliejuje (2001)
Knygos „Lietuvos mokslinės mokyklos (1945 – 1990)“ (Vilnius: Vilniaus universitetas, 2002) viršelyje
Savo namų kieme (2005)
Savo namo kieme su Minvydo šeima (2006)
Žurnalo «Вiбрацii в технiцi та технологiях» viršelyje (2006)
Rusijos Nacionalinės Taikomųjų Mokslų Akademijos prezidentas Y. Davydov ir K. Ragulskis (2006)
Chmelnickio Nacionalinis Universitetas (Ukraina) suteikė K. Ragulskiui garbės daktaro vardą (2006)
Akad. K. Ragulskis padarė pranešimą Tarptautiniame Simpoziume Sankt Peterburge, skirtame prof. I. Blechmano aštuoniasdešimtmečiui, ir įteikė Lietuvos mokslininkų sveikinimus (2008)
Po pasitarimo Kaune su Rusijos MA akademiku G. Popovu (2011)
Rusijos MA akad. V. Kliujevo Moksliniame Centre susitikimas bendrų mokslinių tyrimų klausimais. LMA akad. V. Ostasevičius, Rusijos MA akad. V. Kliujev, K. Ragulskis. Maskva (2012)
Buvę MC „Vibrotechnika“ darbuotojai, dabar LMA akademikai M. Ragulskis, R. Bansevičius, K. Ragulskis, V. Ostasevičius, A. Fedaravičius (2012)
Seminaro „Virpesiai moksle, technikoje ir žmonijos progrese“, skirto MC „Vibrotechnika“ 50 metų jubiliejui, dalyviai (2013)

Kazimieras Ragulskis (1926 m. spalio 15 d. Klovainiai, Pakruojo r., Šiaulių apskritis) – inžinierius mechanikas, profesorius, habilituotas technikos mokslų daktaras, TSRS nusipelnęs išradėjas, Lietuvos mokslų akademijos narys, TSRS mokslų akademijos (dab. Rusijos mokslų akademija) narys – korespondentas, Kauno technologijos universiteto profesorius.

Turinys

Kilmė ir šeima

Tėvai – Mykolas Ragulskis, Stasio (18711949). – Liucija Ragulskienė, Juozo (Kazlauskaitė, 18961983), abu tėvai buvo ūkininkai.
Broliai – Petras Ragulskis (19221945), pasipriešinimo dalyvis; – Vytautas Ragulskis (19251969), ūkininkas; – Aloyzas Ragulskis (19321974), technikos mokslų daktaras, vyr. mokslo darbuotojas.

Šeima – žmona Vyda Ragulskienė (iki ... m. Kęsgailaitė, 1931 m. birželio 4 d. Klaipėdoje – 2009 m. sausio 4 d. Kaune), habilituota technikos mokslų daktarė, profesorė.
Sūnūs – Liutauras Ragulskis (1960 m. vasario 17 d. Kaune), inžinierius matematikas, technikos mokslų daktaras; – Minvydas Kazys Ragulskis (1967 m. rugsėjo 6 d. Kaune), inžinierius matematikas, habilituotas technikos mokslų daktaras, profesorius, akademikas.

Mokymasis

Darbinė veikla

19481952 m. darbas pramonėje kartu studijuojant KPI.

19541963 m. darbas Lietuvos MA institute moksliniu bendradarbiu, vėliau laboratorijos vedėju.

19631993 m. Kauno politechnikos instituto laboratorijos vedėjas, vėliau performuotos į mokslinį centrą „Vibrotechnika“ mokslinis vadovas.

Be mokslo K. Ragulskis kaip didelis Lietuvos patriotas okupacijos metais ir Nepriklausomoje Lietuvoje paskelbė keliasdešimt reikšmingų trumpų straipsnių bei daug kartų pasisakė Lietuvos mokslo, pramonės, politikos ir visuomenės vystymo klausimais. Okupacijos metais jis dėjo visas pastangas prisidėti prie Lietuvos vystymo, prie Lietuvos vardo garsinimo pasaulyje. Jis, būdamas pensininku, ir šiandien leidžia tarptautinius žurnalus “Journal of Vibroengineering” (ISI) ir “Journal of Measurements in Engineering”, su neblėstančia energija dirba kūrybinį darbą mūsų Lietuvai.

K. Ragulskis 85-mečio (2011) proga gavo Vyriausybinę Rusijos Valstybinės Dūmos Mokslo ir mokslui imlių technologijų komiteto pirmininko RMA akademiko V. A. Čerenševo sveikinimo telegramą, Rusijos MA Prezidento sveikinimą, buvo apdovanotas Rusijos Nacionalinės Taikomųjų Mokslų Akademijos Platininiu medaliu, Rusijos MA akademikas V. Kliujev parašė ir išleido knygą «Прецизионная вибромеханика и вибротехника. Научная школа К. М. Рагульскиса».

Tarp pavojų

K. Ragulskiui pavyko nuslėpti savo biografijos SSRS atžvilgiu antivalstybinę pusę, dėl to kad okupacijos 19441946 metais lankė ir baigė Linkuvos gimnaziją Linkuvos valsčiuje, tėviškė buvo Pakruojo valsčiuje, o brolis žuvo Lygumų valsčiuje. Per didelius vargus gavo Linkuvos valsčiaus partorgo charakteristiką stoti į aukštąją mokyklą. Paslaptis pavyko išlaikyti 19441972 m. laikotarpyje.

Dideli trukdymai buvo baigti gimnaziją, įstoti į aukštąją mokyklą, dėl nestojimo į komjaunimą ir kompartiją kadangi jis buvo geriausiai besimokantis studentas grasino net išmesti iš KPI kaip stabdį kitų kurso studentų stojimui į komjaunimą. Su neigiama charakteristika stabdymą stoti aspirantūron pavyko likviduoti vieno buvusio pogrindžio komunisto pagalba per KPI viršūnes, per savo pažintis išrūpinant medžiagas partorgo disertacijai ir kita. Be to stojant į SSRS MA aspirantūrą pateikė falsifikuotą pagerintą charakteristikos vertimą į rusų kalbą ir kitus dokumentus. Buvo vykdomi trukdymai moksliniam darbui, habil. dr. disertacijos gynimui ir t. t., rinkimams į SSRS MA ir Lietuvos MA.

Gyvenimas K. Ragulskiui 19441972 m. buvo pilnas nuolatinės baimės iki smūginio sprogimo 1972 m. demaskavus jo biografijos duomenis, kurie buvo “antisovietinio” pobūdžio. Dėl to daugelio atsakingų KPI darbuotojų santykiai tapo atšiauresni ir jie dar daugiau engė K. Ragulskį.

Darbas ir „savisauga“

K. Ragulskio noras atnešti kuo didesnę naudą okupuotai Lietuvai ir be to baimė vertė jį intensyviai vykdyti svarbius SSRS mokslinius darbus, kad sukurti sau šarvus demaskavus biografijos trūkumus. Tik vedančios TSRS mokslo ir technikos organizacijos galėjo suteikti neblogą mokslinių darbų finansavimą ūkiskaitiniais pagrindais.

K. Ragulskis SSRS Mokslų Akademijoje apgynęs daktaro disertaciją 1954 m. pradžioje grįžo iš Maskvos į Kauną darbui Lietuvos Mokslų Akademijos institute Kaune. Čia jis atsidūrė ne tik dykumoje moksliniu atžvilgiu, bet ir nedraugiškoje atmosferoje. Pokario metais Lietuvoje nebuvo vykdomi tyrimai mechaninių sistemų dinamikos ir virpesių srityje, nebuvo nei mokslininkų, nei mokslinės eksperimentinės bazės. Teko kantriai ir intensyviai dirbti kol paruošė pirmuosius savo mokslininkus ir pats vienas savarankiškai paruošė habilituoto daktaro disertaciją. Dėl to teko keisti darbovietę ir persibazuoti į Kauno politechnikos institutą.

K. Ragulskio sukurta precizinės vibromechanikos ir vibrotechnikos mokslinė sritis yra ne funkcionalinio pobūdžio, todėl rado pritaikymą įvairiose srityse: mokslo įrenginiuose, mašinų bei prietaisų pramonėje, aerokosminėje technikoje, laivyne, taipogi medicinoje, biologijoje, muzikoje.

Čia jis buvo laboratorijos, vėliau reorganizuotos į mokslinį centrą „Vibrotechnika”, mokslinis vadovas.

Kad atsirastų moksliniam darbui reikalingos sąlygos, teko išsikovoti vietą po saule, tai yra reikėjo sukurti gerą mokslinę bazę, o tai buvo pasiekiama ėmus spręsti principinius mokslinius uždavinius pagal pirmaujančiųjų SSSR organizacijų – šakinių mokslo tyrimų institutų, bandomųjų konstruktorių biurų – užsakymus. K. Ragulskis lankėsi minėtose organizacijose, ten skaitė mokslinius ir techninius pranešimus, aiškinosi, kuriose srityse galima paspartinti tyrimų progresus. Pradėjo plaukti užsakymai ir kartu lėšos, kurios leido gerokai praplėsti tuo laiku modernią mokslinę bazę. Ypač buvo stiprinamos vibromechanikos ir vibrotechnikos mokslinės kryptys.

Moksliniame centre „Vibrotechnika” tyrimai buvo vykdomi pagal ūkiskaitinį finansavimą, kurį teikė Sovietų Sąjungos pirmaujantieji mokslo tyrimo institutai, bandomieji konstruktorių biurai, kai kurie mokslo akademijų institutai ir kitokios įstaigos. K. Ragulskio reikalavimai darbuotojams buvo dideli. Jaunimas privalėjo ne tik kelti mokslinę kvalifikaciją, bet kartu kurti ir patentuoti išradimus, įsitraukti į ūkiskaitinius darbus. Čia teko nagrinėti konstravimo, eksperimentinių priemonių formavimo, bandomųjų eksperimentinių pavyzdžių gamybos klausimus, teko bendrauti su užsakovais, ruošti parodoms eksponatus. Visa tai grūdino jaunuosius mokslininkus.

K. Ragulskis mokslininkų ruošimui skyrė didžiulį dėmesį, jis dirbo kaip idėjų generatorius. Kiekvienas jaunas mokslinį darbą pradedantis asmuo čia privalėjo kelti savo mokslinę kvalifikaciją, be to, išmokti patentuoti išradimus. Tai būdavo svarbus persilaužimas jaunuolių kelyje. Darbo rezultatus jie turėjo skelbti ne tik moksliniuose straipsniuose, bet ir ataskaitose, sukurtus originalius įtaisus eksponuoti SSRS ir užsienio parodose. Ši veikla jaunimui buvo ne tik didžiulis krūvis, bet ir didžiulė mokslinė ir auklėjamoji mokykla.

Mokslininkas kartu su vibrotechnikų kolektyvu vietoje Kauno centrinio kalėjimo įrengė puikų mokslinį centrą. Kalėjimo pastatas apie dešimtmetį stovėjo tuščias – su išdaužytais langais, kiauru stogu, ir nei viena Kauno organizacija, nežiūrint patogios geografinės padėties, nesiėmė jo remontuoti. Vibrotechnikų kolektyvas perprojektavo pastatą ir savo uždirbtomis ūkiskaitinėmis lėšomis ir patys prisidėdami darbu atliko pačius juodžiausius didžiulio pastato remonto darbus. Mat statybinė organizacija, kuri rekonstravo pastatą, atsisakė padidinti langų ir durų angas, išgriauti senas medines perdangas ir kt. Tai atlikti teko patiems „Vibrotechnikos” darbuotojams. Buvo sukurta stipri mokslinė bazė su tuo laiku modernia aparatūra ir įrengimais iš viso pasaulio, centre veikė įkurta išradimų forminimo grupė, konstravimo skyrius, gamybos baras.

K. Ragulskis tapo nepralenkiamu Lietuvoje pagal paruoštų mokslininkų (su moksliniais laipsniais) skaičių ir buvo rekordininkas SSRS. Jo mokinių parengtos disertacijos buvo itin vertinamos, net SSRS aukščiausios atestacinės komisijos (VAK) sąjunginiame suvažiavime 1980 m. buvo paminėtas puikus K. Ragulskio darbas. Tai atspindėta ir VAK išleistoje knygoje. Jam vieninteliam iš Baltijos respublikų buvo suteiktas SSRS nusipelniusio išradėjo vardas. Maskva prikaišiojo Lietuvos valdininkams, kodėl jam nebuvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio išradėjo vardas, nes jis esąs vienas iš žymiausių SSRS išradėjų.

Be paradoksų neapsiėjo ir K. Ragulskio rinkimas į SSRS Mokslų akademiją nariu korespondentu. Iš KPI Tarybos jis negavo tam reikalingos rekomendacijos, tačiau išrinktas buvo. Tai pirmas atvejis Baltijos respublikose, kai SSRS MA nariu korespondentu išrinktas ne respublikinės mokslų akademijos vadovas.

K. Ragulskis nėra gavęs jokio SSRS valstybinio medalio ir ordino. Tačiau jis už įžymius mokslo ir technikos pasiekimus yra apdovanotas SSRS ir kitų šalių žinybinių organizacijų ženklais bei medaliais, premijų laureatų vardais. Apie K. Ragulskį ir jo vadovaujamą mokslinę mokyklą SSRS Centrinė kino studija sukūrė du dokumentinius trumpametražius filmus.

Akademikas nebuvo komjaunuolis ir komunistų partijos narys, kartu nebuvo ir karjeristas. Įvairios intrigėlės jį menkai tejaudino. Jam svarbiausia buvo mokslinė kūryba, naujų reiškinių atskleidimas, naujų sistemų kūrimas. Čia jo didžiausias džiaugsmas. Be abejo, puiki šeima jam visada buvo džiaugsmo ir ramybės šaltinis.

Mokytojo ir mokinio draugystė

Disertanto mokslinio vadovo uždavinys yra parinkti disertacijos temą, numatyti tyrimų gaires. Po disertacijos apgynimo dažnai asmuo toliau toje srityje vykdo savo tolimesnius tyrimus ir tą sritį laiko savos krypties mokslo „nuosavybe“. Tuo būdu mokslinis vadovas kartais nuneigiamas bei nunuoginamas. Ši problema yra visur pasaulyje. Tik stambiose valstybėse stengiamasi, kad po disertacijos apsigynimo asmuo išeitų dirbti į kitą įstaigą ir susikurtų savo mokslo kryptį, atskirą nuo buvusios disertacijos.

Kai kurie asmenys, apsigynę disertacijas, vengia savo mokslinio vadovo šešėlio ant jų kaip jaunų mokslininkų pasiekimų. Atskirais atvejais tokie asmenys net tampa dideliais vadovo priešais.

Jo žmona prof. Vyda rašė, kad kai kas patardavo neruošti daug disertantų, nes vėliau jie taps priešais. Režisierius J. Miltinis paklaustas, kodėl nerengė nei vieno mokinio, kuris perimtų jo idėjas ir metodus, atsakė: „Ar nors vienas mokinys nepaniekino savo mokytojo?“.

Vienas jaunas JAV mokslininkas, siekdamas savo mokslinio vadovo mirties (norėjo užimti jo postą) padovanojo laikrodį, į kurį įmontavo radioaktyvių medžiagų. Po kurio laiko profesorius susirgo spinduline liga. Paaiškėjus priežasčiai, piktadariui pačiam teko mirti elektros kėdėje.

K. Ragulskio aibė paruoštų mokslininkų tapo puikiais draugais ne tik moksle, bet ir gyvenime. Tačiau atsirado kaip sako vienas kitas mirtinas priešas. Jie kenkė K. Ragulskiui fiziniai bei skleidė apie jį žodinius ir rašytinius šmeižtus. K. Ragulskio, atrodytų, nepaveikė intrigos, jis dar atkakliau gilinosi į savo darbus ir tarsi laikėsi principo „šunys loja, o karavanas eina“. Sakydavo: „džiaugiuosi, kad galiu vykdyti kūrybinę veiklą naudingą žmonijai“. Bent kiek išsiveržus į priekį atsiranda pavyduolių – karjeristų, daugiaveidžių šmeižikų – juodintojų, turinčių tikslą aplinkos nuomonę apie iškilesnius asmenis pabloginti. Juodintojų perauklėjimui nėra reikalo skirti pastangas ir eikvoti laiką.

K. Ragulskis sakė: “Dėl per didelio atsidavimo pagrindinei veiklai (moksle, kūryboje) per mažai skyriau dėmesio savo aplinkos žmonių – mokslo bendradarbių asmeniniams reikalams. Ko pasekoje pavieniai tai palaikė blogybe ir kartais supykdavo. Gyvenimas yra gražus ir jį reikia stengtis neleisti pavėjui.”

Darbas Lietuvai

Net atkūrus Nepriklausomybę juodintojų veikla tęsėsi. Prieš dvidešimt metų tapo išvarytas į pensiją, nors ir šiandien aktyviai dirba mokslinėje kūryboje. Tikrai paradoksali situacija: okupacijos metais Ragulskis buvo kaltinamas antitarybiškumu, o atgavus nepriklausomybę neva kaip buvęs KGB agentas, Rusijos pakalikas. Ragulskis sakė, kad vykdant ūkiskaitinius svarbius technikai mokslinius darbus pagal TSRS organizacijų užsakymus buvo prižiūrimi KGB taip vadinamų režiminių padalinių. Kad palaikyti su darbų užsakovais santykius daugiau kaip pusšimtis vibrotechnikos mokslo darbuotojų privalėjo pasirašyti KPI režimo padalinio dokumentus, kad mokslines ir technines žinias laikys paslaptyje. Todėl su KGB darbuotojais ir teko kontaktuoti mokslo ir technikos ūkiniais apsaugos klausimais, o ne politiniais. K. Ragulskis sakė, kad jei ne jo sėkmingas mokslinis darbas pagal TSRS vedančiųjų mokslo ir technikos organizacijų užsakymus, jis nebūtų galėjęs užsidirbti „šarvą“, kuris išgelbėtų demaskavus jo biografijos „antitarybinius“ elementus.

Jis sakė, kad daug kartų aktyviai buvo agituojamas stoti į komjaunimą ir partiją, agituojamas pasirašyti dokumentus, kad tapti KGB slaptu agentu. Tačiau tai jam buvo absoliučiai nepakeliui.

Sakė, kad nėra ko girtis, kad nebuvo komjaunuoliu ar kompartijos nariu. Svarbiausia ką žmogus davė mūsų Lietuvai.

K. Ragulskis sukūrė originalią mokslinę mokyklą, parengė Lietuvai daug puikių mokslininkų ir išradėjų bei sukūrė svarbias inovacijas. Jis yra atlikęs didelį naudingą darbą Lietuvai, garsina Lietuvos vardą pasaulyje.

K. Ragulskis pagal galimybes teikė pagalbą žmonėms kad sušvelninti ar išvengti okupacinio teroro kančias, kad stiprinti patriotizmą. Apart tiesioginio darbo nuo 1955 m. iki šiol paskelbė mokslo, ūkinio, visuomeninio – politinio pobūdžio klausimais keliasdešimt trumpų aktualių patriotinių straipsnių laikraščiuose, žurnaluose, bei daug kartų pasisakė pasitarimuose. Jis ir dabar vykdo šią veiklą.

K. Ragulskis įsitikinęs, kad milžiniška mokslo ir technikos pažanga padarys žmonių veiklą vieša. Tuo būdu bus atskleidžiami bei likviduojami nedorų asmenų blogi kėslai ir žmonija pereis į harmoningą gerą gyvenimą.

Mokslas, išradyba ir inovacijos

Mokslo darbų aktualumas ir perspektyva. Mechaninės sistemos sparčiai vystosi dėl jų sąveikos su įvairiais fiziniais procesais, magnetizmu, elektriniais ir kintamais gravitaciniais laukais, cheminiais bei gyvybiniais procesais, o taipogi dėl kitimo pagal savo dydžius, dinamiškumą, greičius, tikslumą tiesiog į nepasiekiamas ribas.

Į mažąją pusę jau turime reikalus su nanometrų dydžio objektais. Ne už kalnų tas laikas kai žmonija turės dirbti su kūnais mažesniais tūkstančiais ar net daugiau kartų už nanometrą. Iš kitos pusės ypač objektų už žemės ribų pažinimui ir įsisavinimui tenka kurti sistemas matuojamas šimtais metrų, o ateityje iki tūkstančių kilometrų dydžio.

Sistemos plečiasi ir dėl jų judėjimo didžiuliais greičiais ne tik veikiančiais mūsų žemės sąlygomis, bet ir kosmose. Reikalingi kai kurių sistemų didžiuliai dinamiškumo procesai. Iš kitos pusės kai kur kristalografijoje, gyvų organizmų tyrimuose reikalingos labai lėtai judančios sistemos.

Nepriklausomai nuo dydžių, greičių yra reikalavimai smarkiai didinti sistemų stabilumą, suderinamumą su kompiuteriais, mikroelektronika, optika, gyvais organizmais bei užtikrinant valdomumą, tikslumą pozicionuojant kūnus erdvėje, atliekant judesių trajektorijas ir dėsnius, užtikrinant norimas struktūras ir geometrinius parametrus.

Precizinės mechanikos požiūriu viskas technikoje, kaip negyvoje gamtoje taip ir gyvoje, virpa bei banguoja. Čia yra didelės problemos vystyti tyrimus netiesinių dinaminių sistemų efektams bei savybėms atskleisti, kurti mokslinius pagrindus ir principus vis tobulesnėms naujoms sistemoms sudaryti.

K. Ragulskis sukūrė naują mokslinę sritį, taip vadinamą precizinę vibromechaniką ir vibrotechniką. Sukūrė naujus ir išvystė žinomus netiesinių dinaminių sistemų efektus bei savybes, suformulavo tos srities atskirų krypčių mokslinius pagrindus, sukūrė principus naujoms sistemoms sudaryti, kuriuos su savo mokiniais išvystė iki taikomųjų mokslo rezultatų inžinerinei praktikai. Gauti rezultatai yra aktualūs šiuolaikiniam ir ateities mokslui ir technikai. Tai nurodė įžymus mokslininkas Rusijos MA akademikas V. Kliujevas savo knygoje «Прецизионная вибромеханика и вибротехника. Научная школа К. М. Рагульскиса», Maskva, 2012.

Toliau trumpai paminimos K. Ragulskio sukurtos pagrindinės precizinės vibromechanikos ir vibrotechnikos kryptys.

Mokslo srities sukūrimas

Vibrotechnikų užuomazga buvo LMA (1954 m.), vėliau perbazuota į KPI (1963 m.).

Vibrotechnikų veiklos pradžia buvo tarsi kelias per dykumą, nes nebuvo bendraminčių specialistų bei mokslinės bazės.

Visur: gamtoje, moksle, technikoje, taipogi žmonių ekonominiame, socialiniame visuomeniniame gyvenime vyksta evoliuciniai procesai, lydimi revoliucijų. Aišku, revoliucijos, tai yra šuoliniai pokyčiai savo pobūdžiu yra teigiami arba neigiami. Mokslo ir technikos revoliucijos dažniausiai yra naudingos, nes žmonijai leidžia žengti pirmyn. Tačiau kitose srityse revoliucijos, grubiai kalbant, retai būna žengimas į rojų, o dažnai į pragarą.

Darbo finansavimas buvo K. Ragulskio reikalas, pats turėjo apsirūpinti ūkiskaita. Kad išsikovoti vietą po saule, teko nemažai važinėti po visą TSRS, lankantis vedančiuose mokslo tyrimo institutuose, bandomuosiuose konstruktorių biuruose. Teko vesti pasitarimus, diskusijas, skaityti pranešimus. Viso to tikslas buvo užsitikrinti finansavimus ne už bet kokius, o už mokslinio kūrybinio pobūdžio darbus. Dažnai pavykdavo įsiūlyti savas idėjas, pagrįstas virpesiais ir bangomis, naudingas užsakovų kuriamų objektų tobulinimui. Kartais užsakovams pavykdavo įpiršti fantastinio pobūdžio darbus, kurie gali būti panaudoti ateities technikai po daugelio metų.

Dėka visų šių pastangų buvo sukurta nauja mokslo sritis, vadinamoji precizinė vibromechanika ir vibrotechnika. Visa tai leido užsidirbti pakankamai lėšų ne tik darbuotojų atlyginimams padengti, bet ir buvusio kalėjimo laužymo bazėje įsirengti geras patalpas mokslui, apie 5000 kvadratinių metrų, įsigyti to laiko modernią mokslinę aparatūrą, kurios dalis ir šiandien veikia. „Vibrotechnika“ išaugo iki 300 etatinių darbuotojų, tapo geru mokslo centru ir pagal savo mokslinę sritį užėmė tvirtas pozicijas TSRS mastu.

Perspektyvumas ir mokslo pasiekimai

Techninės sistemos sparčiai vystosi. Pavyzdžiui, į mažąją pusę jau susiduriame su nanometrų dydžio objektais. Ne už kalnų laikas, kai žmonija turės dirbti su kūnais, tūkstančiais ar net milijonais kartų mažesniais už nanometrą. Iš kitos pusės, ypač objektų už žemės ribų pažinimui ir įsisavinimui teko kurti sistemas, matuojamas šimtais metrų, o ateityje teks kurti tūkstančių kilometrų dydžio.

Mokslo aktualumas ir perspektyvumas kyla iš to, kad mechaninės sistemos bei kuriami objektai sparčiai vystosi dėl sąveikos su kitais fiziniais procesais bei gyvais organizmais, taipogi kinta jų dydžiai ir svoriai, greitis ir dinamiškumas, jų tikslumas artėja prie asimptotiškai nepasiekiamų ribų, kaip sakoma, „į dievybę“.

Precizikos požiūriu technikoje, kaip ir negyvojoje bei gyvojoje gamtoje, viskas virpa bei banguoja. Čia yra didelės perspektyvos vystyti tyrimus netiesinių dinaminių sistemų efektams bei savybėms atskleisti, kurti mokslinius pagrindus ir principus vis tobulesnėms naujoms sistemoms sudaryti.

Sukurta precizinės vibromechanikos ir vibrotechnikos mokslinė sritis yra ne funkcionalinio pobūdžio, nes pritaikoma visose srityse (pramonės, aerokosminės technikos, medicinos, biologijos, meno). Šioje mokslo srityje buvo sukurtos stabilizacijos, robotizacijos, kontrolės mokslinės kryptys, pagrįstos virpesiais, bangomis ir netiesiniais dinaminių sistemų efektais bei savybėmis.

Teorinis ir eksperimentinis mokslinis evoliucinis darbas bei išradyba buvo vykdomi lydint malonioms minirevoliucijoms, kurias sukelia atrasti ir sukurti nauji faktai.

Efektų principai:

  • sudarytas kombinuotos dinaminės sinchronizacijos efektas ir originalūs įgyvendinimo metodai bei priemonės;
  • arba sukurtas tam tikrų sistemų dinaminio nukreipimo efektas. Čia dėl virpesių sukuriami savaime besiorganizuojančių sistemų judesių dėsniai, trajektorijos arba sistemų nestabilios bei stabilios dinaminės struktūros. To pagrindu sukurtos naujos technologijos. Pavyzdžiui, virpinant skystus polimerus pereinant į kietą būseną yra suorientuojami dipoliai, kurie leidžia polimero ominę varžą pagal atskiras kryptis padaryti net per tūkstantį kartų skirtingų dydžių.

Judesių keitimo principai:

  • sukurti keli nauji principai, pagrįsti kūnų virpesiais ir bangomis, panaudojant netiesinius efektus, siekiant priversti kūnus judėti pagal norimus dėsnius ir trajektorijas arba aukštu tikslumu atlikti pozicionavimą erdvėje. Tais principais sukurta didelė aibė vibropavarų bei vibroįtaisų;
  • sukurtos dinaminės be kinematinių ryšių sistemos, kurios keičia rotacinius ir žengiamuosius judesius vienas į kitą;
  • labai mažų poslinkių įgyvendinimui sukurtas vibracinis kapiliarinis metodas;
  • taipogi mažiems poslinkiams atlikti sukurtos sistemos, pagrįstos tam tikrų sudarytų formų kietų kūnų deformacijomis.

Stabilizacijos principai:

  • judančių sistemų stabilizavimui sukurti principai, paremti aukšto dažnio mikrovirpesiais bei bėgančiomis bangomis;
  • sukurti savireguliuojantieji pagal jėginius laukus vibroapsaugos metodai ir priemonės;
  • rotorinių sistemų statinio centravimo pakeitimui sukurti efektyvūs vibraciniai dinaminio centravimo metodai ir priemonės;
  • apie bet kurią ašį besisukančių kietų kūnų identifikaciją ir stabilizaciją užtikrina sukurta metodika, pagrįsta jų dinamikos tyrimu apie tris ortogonalias ašis;
  • įgyvendinta automatinė kelių laisvės laipsnių virpančių sistemų dinaminė izoliacija, kuri apsaugo aplinką nuo virpesių;
  • įgyvendinta aktyvi žmogaus klausos organų apsauga nuo išorinių triukšmų;
  • sukurti metodai ir priemonės vietoje akių, ausų išorės signalus priimti techniniais įtaisais ir juos perduoti į smegenis per žmogaus odos virpesius.

Energijos keitimo principai:

  • sukurti metodai ir priemonės kietų kūnų arba srautų mechaninę energiją transformuoti į elektrinę autovirpesiais arba autobangomis;
  • sukurti ekologiški varikliai ir vibraciniai įtaisai, pagrįsti nuolatinių magnetų sukaupta energija;
  • sukurti termovarikliai, pagrįsti medžiagomis su vadinamąja atmintimi;
  • įgyvendinta efektyvi mechaninės energijos dinaminė transformacija tarp rotacinio ir žengiamojo judesių;
  • sukurtos sistemos optinės energijos greitaeigiam fokusavimui erdvėje.

Kontrolės principai:

  • sukurti preciziniai virpesių matavimo metodai ir priemonės, kurie pašalina trikdžius;
  • įgyvendinti poslinkių ir jų išvestinių matavimo metodai ir priemonės, paremtos paviršinėmis bangomis;
  • taipogi sukurti poslinkių ir jų išvestinių matavimo metodai, pagrįsti foto–stroboskopiniu procesu;
  • sudaryti optiniai metodai matuoti poslinkiams nano išmatavimų lygyje;
  • sukurti galingi valdomų spektrų akustiniai vibratoriai objektams ir statiniams bandyti, arba diagnozuoti, arba griauti.

Tie ir kiti tyrimais atskleisti faktai bei jų pagrindu sukurti metodai ir priemonės aibei išradimų bei inovacijų buvo ir yra efektyviai revoliuciniai panaudojami moksle ir technikoje. Kai kurių sukurtų objektų veikimas atrodo kaip paradoksalūs reiškiniai.

Buvo vykdomi paieškomieji, taip pat „hobby“ tipo darbai.

Iš tokių paminėtini kietų kūnų skaldymas į molekules, molekulių (vandens) skaidymas į atomus.

Dainininkų ir chorų sukuriamų garso formančių susidarymo skirtumų esmė.

Sukurta platforma plaučiams valyti sukeliant plaučiuose valdomas bangas.

Įkvepiamo oro į plaučius virpinimas pagal norimus parametrus.

Kvėpavimo metu oro debito matavimo įrenginys.

Sukurta platforma, ant kurios nuvargusiam žmogui per kelias minutes pašalinamas nuovargis, tai yra atstatomi kai kurie žmogaus parametrai (pulsas, kraujo spaudimas), buvę prieš varginantį darbą.

Sudaryta metodika ir priemonės pagal žmogaus raumenų vibracines charakteristikas diagnozuoti kai kurioms nervų ir širdies ligoms.

Sudarytos priemonės bangomis biologinių sistemų kanaluose varinėti medžiagas.

Žmogaus organizmą veikia vidiniai bei išoriniai mechaninio judesio, jėgų, energijos, temperatūros, šviesos, magnetiniai, elektrostatiniai, cheminiai, … procesai. Žmogaus organizmo sensoriai dalį iš jų jaučia. Tai priklauso nuo pačių procesų prigimties bei jų charakteristikų. Techniniai įtaisai leidžia išplėsti jų pajutimo charakteristikas bei matuoti procesus, į kuriuos žmogaus sensoriai nereaguoja. Tačiau techniniais įtaisais fiksuojamus procesus galima perduoti į smegenis per žmogaus odos virpesius. Smegenys reaguoja įvairių spalvų ženklais priklausomai nuo virpesių dažnių ir formų charakteristikų.

Kai kurie žmonės išmoksta žymiai išplėsti savų organų sensorių sugebėjimą reaguoti į daug platesnius procesų parametrų diapazonus. Kai kurie sugeba ir be treniruočių tai daryti. Kai kurie iš tokių tampa šamanais, ekstrasensais, fokusininkais. Dalis iš jų gydo žmones, o dalis apsišaukia Dievo pranašais, stebukladariais. Tačiau mokslas ir technika asimptotiškai plėsdama matavimo diapazonus niekada nepasieks asimptotinių tų procesų parametrų dydžių ribų, nes tos ribos yra dievybė.

Mokslinio darbo organizavimas

Technikos mokslai yra sudėtingi, nes kuriant naujais principais veikiančias sistemas reikia sudaryti supaprastintus modelius, kurie pagal duotus parametrus teisingai įvertintų veikiančius procesus. Tenka fundamentinių mokslų pasiekimus modifikuoti pritaikant konkrečių tipų sistemų taikomiesiems tyrimams, sukurti metodus naujais principais veikiančių sistemų sudarymui, be to, mokslo rezultatus pritaikyti inžinerinei praktikai ir gamybos technologijoms. Tam buvo reikalingi įvairios specializacijos ir polinkio inžinieriai: teorinio, eksperimentinio, išradybinio, inovacijų įgyvendinimo tyrimo darbams. Todėl atsižvelgiant į jų polinkius buvo skiriamos disertacijų tematikos. Tai irgi prisidėjo prie užinteresuotumo kūrybai.

Jauniems pretendentams į mokslą teko dideli reikalavimai, būtent:

  • kelti mokslinę kvalifikaciją;
  • išmokti ir forminti išradimų paraiškas;
  • prisidėti prie ūkiskaitinių darbų vykdymo (kurti eksperimentinius maketus, kontaktuoti su užsakovais, organizuoti konstravimo ir gamybos darbus, dalyvauti inovacijų kūrime);
  • iš disertantų reikalaujama, be disertacijos ruošimo, sukurtas inovacijas eksponuoti parodose;
  • stengtasi,

kad altruizmo neužgožtų egoizmas: kad vadovas nebijotų, jog pavaldinys jį aplenks, kad mokinys nebijotų mokytojo šešėlio,

arba kad vietoje pavydo vyrautų sveika konkurencija: „jis padarė gerai, o aš padarysiu dar geriau“,

arba žinoti, kad dauguma žmonių yra geri ir talentingi, todėl privaloma kiekvienam pagal jo kvalifikaciją padėti susiformuoti savo tikslą ir įžiebti kūrybinę ugnelę.

Mokslinė veikla atsispindi dešimtyse monografijų ir knygų, mokslinių straipsnių publikacijose („Vibrotechnika“ mokslinių darbų 69 knygose, užsienio leidiniuose ir žurnaluose), išradimuose, inovacijose (atspausdintos reklaminiuose „Vibrotechnika“ 22 leidiniuose, keliolikoje įvairių parodų leidinių), apdovanojimuose.

Apginta apie 300 daktaro ir habilituoto daktaro K. Ragulskio vadovautų bei konsultuotų disertacijų, kuriose autorių pateikti tyrimų rezultatai, išradimai ir inovacijos buvo gerai vertinamos.

KPI MC „Vibrotechnika“ buvo laikoma pavyzdine tarp biudžetinio ir ūkiskaitinio finansavimo technikos mokslo organizacijų kaip mokslininkų, išradėjų ir inovacijų kalvė.

Lietuvos nepriklausomybės metai

Absoliučiai daugumai 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas buvo džiaugsmingas įvykis.

TSRS moksliniame darbe teko susidurti su daug kliūčių, ypač dėl ūkiskaitinio finansavimo.

Lietuvoje stalininiu laikotarpiu 1944–1953 m. sukurta ir išvystyta vadinamoji „klasių kova“, kuri virto pilietiniu karu. Tai atsispindėjo mokymosi bei moksliniame darbe. Likusiems Lietuvoje tremtinių vaikams, įtariamiems netolerantiškumu TSRS santvarkai asmenims bei pasiturinčiai gyvenančių šeimų vaikams nebuvo leista studijuoti aukštosiose mokyklose. Kandidatus į studentus turėjo palaiminti valsčiaus kompartijos vadovo išduodama charakteristika. Norinčius ruošti disertacijas per aspirantūrą kontroliavo ir laimino Lietuvos kompartijos Centro komitetas. Buvo sunku susikurti sąlygas moksliniam darbui. Po Stalino mirties 1953 m. komunistų partijos ideologinės kontrolės varžtai šiek tiek atsileido, bet suvaržymo šleifas išliko.

TSRS mokslinis darbas buvo užtikrinamas valstybinio – biudžetinio (mokslų akademijos ir kai kurių stiprių aukštųjų mokyklų padalinių) ir žinybinio – ūkiskaitinio (iš atskirų gamybinio pobūdžio įstaigų) finansavimo. Ūkiskaitiniai finansuojamų darbų rezultatai privalėjo būti vykdomi iki įdiegimo gamyboje. Negana to, aukštosios mokyklos nenorėdavo įsileisti gamybinio pobūdžio darbų. Vykdant tokius darbus pagal ūkiskaitą kaip taisyklė būdavo reikalinga gerų konstruktorių biurų ir gamyklų pagalba: ir čia laukdavo kryžiaus keliai, nes tos gamybinio tipo organizacijos turėjo planus, patvirtintus jų ministerijų. Tuos planus privalėjo išpildyti, kitaip negautų premijų ir grėstų išvarymas iš tarnybos. Pašaliniai užsakomieji ūkiskaitiniai darbai jiems tik trukdė vykdyti savus planus.

TSRS ūkiskaitinių darbų materialinis aprūpinimas buvo antroje eilėje, nes pirmoje eilėje buvo biudžetinio finansavimo darbai. Mokslinės aparatūros bei kitos įrangos ir pagrindinių medžiagų planavimas vykdavo metų pradžioje kitiems metams. Dažniausiai nebuvo žinoma, ar gausi ką užsiplanavai. O vakarų pasaulio gamybos aparatūros būdavo ypač sunku gauti.

Visi moksliniai darbai pagrindinai turėjo būti vykdomi TSRS viduje.

Dabar Lietuvoje tų pagrindinių trūkumų neliko: biudžetiniai mokslo darbai plačiai finansuojami per Lietuvos mokslo tarybą bei per Europos Sąjungos mokslo fondus; ūkiskaitą galima rinktis beveik visame pasaulyje; neliko problemų dėl materialinių vertybių įsigijimo bei apsirūpinimo plotu moksliniam darbui.

Nepriklausomybės pradžioje smarkiai sumažėjo „Vibrotechnikos“ finansavimas: Rusija tapo užsieniu bei ten intensyviai žlugo ekonomika ir mokslo finansavimo šaltiniai. KTU vadovybė ėmė smarkiai pertvarkyti „Vibrotechniką“: dalį mokslininkų perstumdė pareigose, dalį išvarė kitur dirbti, dalį pensijon. Mokslininkams nebuvo duota laiko persitvarkyti. Gaila, kad daug unikalios aparatūros, pavyzdžiui, 6 milijonų kadrų per sekundę unikali filmavimo sistema ir daugybė kitų reikalingų ir šiai dienai objektų buvo sunaikinta.

Apie pusšimtis mokslininkų turinčių habilituoto daktaro laipsnius, profesorių ir daug mokslo daktarų įsidarbino įvairiose katedrose ir laboratorijose. Nemažai mokslininkų sugebėjo nueiti kūrybos keliu kitose srityse: virš 30 mokslininkų tapo privačių kūrybinio profilio įmonių vadovais, dešimtys atsidūrė pensijoje, keletas užsiėmė menu, filosofija, keletas – visuomenine politine veikla.

Keliasdešimt mokslininkų dirba užsienyje (JAV, Rumunijoje, Izraelyje, Bulgarijoje, Armėnijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Uzbekijoje, Tadžikijoje). Jie išmoko arba pramoko lietuviškai, susipažino su Lietuva ir tapo mūsų šalies draugais.

Deja, fizinio kūno tarnavimas žmogaus intelektualiniam ir dvasiniam klestėjimui yra ribotas. Skaudus smūgis mokslui ir technikai ištiko dėl keliasdešimties mokslininkų bei puikių inžinerinių techninių darbuotojų netekties.

Gyvenimas randasi dinaminiame režime: vieniems Saulė leidžiasi, o kitiems – tik aušra. Pasitaiko apsišaukėlių, progreso stabdytojų, kurie moksliniame darbe riboja žmogaus astronominį, o ne fizinį intelektualų amžių.

Po kelerių metų tyrimai precizinės vibromechanikos ir vibrotechnikos mokslo srityje atsigavo, susidarė naujos kryptys: precizinės mikromechatronikos dinaminių sistemų ir rezonansinių vibrotechnologijų. Laukiama, kad iš „Vibrotechnikos“ palikuonių bei pasekėjų išaugtų mokslo žvaigždės.

Dabartis

Ryžtingai reikia vykdyti mokslo, pramonės, ekonominio ir socialinio žmonių gyvenimo organizavimo ir rėmimo tobulinimą. Deja, yra nesąžiningai pralobusių žmonių valstybės politikoje ir valdžioje, kurie siekia ir toliau intensyviai turtėti naudodamiesi savo tarnybine padėtimi. Yra tokių asmenų, kurie visais atžvilgiais nori būti virš altorių, kuriems niekada nepakanka pinigų, valdžios, šlovės. Valstybės lėšos yra visų valstybės gyventojų nuosavybė ir jų negalima vogti, netikslingai taškyti.

Čia pat globalaus intelekto laikotarpio pradžia. Taigi ateitis priklauso mokslinei veiklai, informacinėms technologijoms, robotizacijai. Būtina smarkiai didinti mokslo vystymui skirtas lėšas ir pastangas. Didžiulė mokslo ir technikos pažanga eina prie to, kad nešvarūs, nesąžiningi darbai taps sunkiai beužslaptinami ir lengvai atskleidžiami viešumon. Tai laikui bėgant atskleisti tampa vis paprasčiau. Pavyzdžiui, vis lengviau atskleisti net senos istorijos faktus, pasinaudojant archeologijos, lingvistikos ir kitų mokslų pažanga.

Intensyviam progresui vykdyti reikia į valstybės valdymą ir politiką įjungti kuo daugiau jaunų sąžiningų, kvalifikuotų žmonių, Lietuvos patriotų.

Mokslininkų, išradėjų bei inovacijų kalvė

K. Ragulskis sukūrė tikrą mokslininkų, išradėjų bei inovacijų kalvę.

Prieš du dešimtmečius esminiai sumažėjus ūkiskaitiniam finansavimui KTU Mokslinis Centras (MC) “Vibrotechnika” žlugo, o 9 Mokslų Akademijų akademikai, dešimtys habilituotų daktarų, profesorių (R. Bansevičius, V. Ostasevičius, A. Fedaravičius, G. Kulvietis, J. Vobolis, E. Kibirkštis, A. Bubulis, R. Barauskas, V. Ragulskienė, Z. Kubaitis, S. Kaušinis, V. Volkovas, B. Bakšys, V. Snitka, R. Kurila, M. Mariūnas, J. Dulevičius, A. Busilas, P. Žiliukas, V. Giniotis, P. Ilgakojis, Rem. Jonušas, A. Jakštas, A. Jurkauskas, A. Kavolėlis, R. Maskeliūnas, R. Naumavičius, J. Gecevičius, A. Palevičius, I. Skučas, B. Spruogis, A. Šukelis, V. Barzdaitis, R. Ulozas, A. Kasperaitis, P. Vasiljev, V. Lialin, K. Karimov ir kiti) ir daugelis su daktarų laipsniais įsidarbino universitetuose (KTU, VGTU, LŽŪU, KU, ŠU, EU), kolegijose bei privačiose firmose Lietuvoje ir užsienyje (JAV, Rusijoje, Ukrainoje, Izraelyje, Armėnijoje, Uzbekijoje, Tadžikijoje, Moldovoje ir kt.).

Dalis buvusių MC mokslininkų taipogi liko techninėje kūrybinėje veikloje, būtent: dr. M. Mališauskas, dr. J. Volkovas, habil. dr. J. Gecevičius, dr. P. Paškevičius, dr. G. Rimša, dr. J. Meškys, dr. V. Reinikis, dr. A. Liubinas, dr. V. Žiogas, dr. E. Veksleris, dr. G. Berlinas, dr. J. Zumeris, dr. B. Minceris, dr. J. Fleitmanas, dr. S. Zykas, dr. A. Striužas, E. Giedrimas ir kt. įsisteigė firmas, kurios vykdo virpesiais ir bangomis pagrįstų technologijų vystymą ir diegimą bei įrangos ir priemonių kūrimą technologiniams procesams automatizuoti Lietuvoje ir užsienyje. Tam naudoja naujus įtaisus iš pasaulio vedančių pramoninių šalių bei kai ką kuria ir gamina patys.

Išvystyti ir gauti tyrimų rezultatai leido sukurti naujas išradybos kryptis bei viso to pasekoje pateikti principiniai naujas inovacijas. Čia didžiulį darbą atliko K. Ragulskis su mokiniais, inžinieriais, pagalbiniu moksliniu personalu ir kt. Pagrindinai išradimų esmė yra mokslinė, o ne racionalizacinio tipo. Nagrinėjamoje srityje mokslui, išradybai vystyti ir inovacijoms kurti yra didelės perspektyvos.

Sukurtos inovacijos pasižymi daugeliu privalumų. Kai kurios inovacijos sudarė galimybes atlikti tokias operacijas, kurių iki tol nebuvo galima atlikti. Kai kurios leido žymiai sumažinti įtaisų močius ir svorį, padidinti tikslumą ir dinamiškumą, pakelti kai kuriuos rodiklius kelis ir net keliasdešimt kartų, atnešė svarius techninius – ekonominius efektus.

Darbų suvestinė

K. Ragulskio pasiekimų atžymėjimas. Jis 28 monografijų, per 700 mokslinių straipsnių, per 1750 išradimų bei patentų autorius bei bendraautorius, per 160 leidinių redaktorius. Jis mokslinių darbų “Vibrotechnika” (69 leidiniai rusų k.), žurnalo “Vibration Engineering” (JAV, 16 numerių), tarptautinių žurnalų “Journal of Vibroengineering” (8 numeriai į metus anglų k.) ir “Journal of Measurements in Engineering” (4 numeriai į metus anglų k.), serijos knygų “Библиотека инженера по вибротехнике” (изд-во Машиностроение, rusų k., keliolika knygų) ir kai kurių kitų leidinių vyr. redaktorius. Keletas knygų ir keliolika leidinių paskelbta užsienyje anglų k.

K. Ragulskis – šiandien pasaulyje gerai žinomas mokslininkas, išradėjas, savo mokyklos įkūrėjas, mokslinių idėjų generatorius.

K. Ragulskio sukurta ir plėtojama precizinės vibromechanikos ir vibrotechnikos mokslinė mokykla pasaulyje pripažinta kaip originali ir perspektyvi. „Vibrotechnika“ – mokslinių kadrų, išradėjų ir inovacijų kalvė.

Tai akademikų I. Artobolevskio, Čalomėjo, A. Išlinskio, G. Marčiuko, J. Mitropolskio, R. Sagdijevo, N. Solomenkos, V. Novožilovo, K. Frolovo ir daugelio kitų įžymių mokslininkų – de Paterio (de Pater), Kroslio (Crossley), I. Blekhmano (I. Blekhman), Rovetos (Roveta) ir kitų, daugelio mokslinio tyrimo organizacijų ir konstravimo biurų įvertinimai.

Mokinių bei bendraminčių atsiliepimai

Čia pateikiamos K. Ragulskio mokinių bei bendraminčių kai kurios atsiliepimų ištraukos:

Pats akademikas mums buvo darbštumo pavyzdys. Gerokai prieš oficialias darbo valandas, iš ryto, ir gerokai po jų, jau vakare, jį galėdavai rasti „Vibrotechnikoje“. Dirbant prie ūkiskaitinio ir mokslinio darbo temų dažnai tekdavo užtrukti laboratorijoje iki vėlumos ir ne sykį užsukęs darbo vadovas paklausdavo, kaip sekasi. Jeigu iš komandiruotės grįždavo traukiniu į Kauną, tai tiesiai iš stoties – į “Vibrotechniką”.

Prisimenu Europos istorijos laikotarpį – Renesansą, kuriam būdingas staigus ir ryškus mokslo ir meno pakilimas, trukęs keletą amžių. Prasidėję kone nuo nulio vibrotechnikos tyrimai per dešimtį metų suintensyvėjo šimteriopai; sukurta daugybė precizinių sistemų ir įtaisų, iškelta šimtai naujų idėjų, nepasenusių ir šiandien. Ryški ir originali viso šio „vibrorenesanso“ asmenybė – tai akademikas Kazimieras Ragulskis, uždegęs begaliniu savo entuziazmu šimtus mokinių.

Aplankiau nemažai universitetų, bet niekur nemačiau (ir manau, nepamatysiu) tokio mokslinio kolektyvo kaip „Vibrotechnikos“, dirbančio darniai ir rezultatyviai. Čia vyravo mokslinė dvasia. Apie mokslą kalbėjome su kolegomis eidami į darbą, grįždami iš darbo, per pietus, susitikę koridoriuose. Tokio kolektyvo subūrimas – didžiulis akademiko Kazimiero Ragulskio nuopelnas.

Daugumai mokslininkų atmintyje išliko šviesūs ir džiugūs prisiminimai apie darbą KPI „Vibrotechnikoje“, tai didžio dvasingumo, kūrybingumo ir rezultatyvumo moksle metai.

Darbas ir mokslas “Vibrotechnikoje” – tai tikra mokslinio darbo, o kartu ir gyvenimo mokykla.

Didžiuojuosi, kad buvau profesoriaus Kazimiero Ragulskio mokinys, mačiau, kokių nuostabių rezultatų tais laikais galėjo pasiekti šis puikus mokslininkas.

Buvo nuostabiausias gyvenimo ir kūrybinės veiklos tarpsnis, kupinas įvairiausių siekimų, pažinimo metas, laikas, kai teko patirti ir pakilimų, ir nesėkmių sprendžiant mokslo problemas. Čia pradėję savo karjerą, jauni mokslininkai tapo brandžiais inžinieriais, mokslininkais, išradėjais.

Dar viena savybė – deklaruojama kūrybinės laisvės ir demokratijos nuostata. Vyraujanti aplinka leido daryti mokslo stebuklus ir mes juos darėme. „Vibrotechnika“ buvo tapusi savotiška mokslo miniakademija, kurioje buvo gvildenamos įvairios problemos: nuo kosminių iki pačių žemiškiausių. Todėl nenuostabu, kad „Vibrotechnika“ išaugino šimtus mokslininkų, sukūrė tūkstančius išradimų ir patentų. Ir visa tai dėka to, kad turėjome ir dar tebeturime aukščiausios kokybės asmenybę – akademiką Kazimierą Ragulskį.

K. Ragulskis laikomas unikaliu bei legendiniu mokslininku.

Iš šio trumpo aprašymo seka, kad K. Ragulskio sukurta mokslinė mokykla toliau puikiai vystosi ir turi dideles perspektyvas. Jis pats džiaugiasi kad dauguma jo mokinių ir pasekėjų yra šaunūs, gerai dirbą mokslininkai.

Monografijos, leidiniai

  1. Механизмы на вибрирующем основании: (Вопросы динамики и устойчивости). – Каунас: Ин-т энергетики и электротехники АН ЛитССР, 1963. – 232 с.: ил.
  2. Самосинхронизация механических систем /К.Рагульскис, И.Виткус, В.Рагульскене; под ред. д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Вильнюс: Минтис, 1965. – Т.1: Самосинхронные и виброударные системы. –186 с.
  3. Самосинхронизация механических систем /К.Рагульскис, А.Каволелис, И.Балтрушайтис, Э.Саткевичюс; под ред. д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Вильнюс: Минтис, 1967. – Т.2: Самосинхронизация, моделирование. – 238 с.
  4. Колебания сложных механических систем /К.Рагульскис, З.Кубайтис, А.Кумпикас, Ю.Гяцявичюс; под ред. д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Вильнюс: Минтис, 1969. – 247 с.
  5. Вибрация подшипников /К.Рагульскис, А.Юркаускас, В.Атступенас, А.Виткуте, А.Кульвец; под ред. д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Вильнюс: Минтис, 1974. – 392 с.
  6. Вибрация роторных систем /К.Рагульскис, Р.Ионушас, А.Бакшис, М.Рондоманскас, Ю.Тамошюнас, Р.Дашевский. –Вильнюс: Мокслас, 1976. – 232 с.
  7. Vibration of bearings /K.Ragulskis, A.Jurkauskas, V.Atstupėnas, A.Vitkutė, A.Kulvec. – Calcuta: New Delhi, 1979. – 388 p.
  8. Вибродвигатели /Р.Бансявичюс, К.Рагульскис. – Вильнюс: Мокслас, 1980. – 193 с.
  9. Методы и средства экспериментальных исследований динамики прецизионных лентопротяжных механизмов /П.Варанаускас, А.Куртинайтис, К.Рагульскис. – Вильнюс: Мокслас, 1982. – 202 с.
  10. Динамика прецизионных лентопротяжных механизмов /К.Рагульскис, П.Варанаускас, В.Лялин, Р.Бенткус. – Вильнюс: Мокслас, 1984. – 171 с.
  11. Расчет и проектирование вибродвигателей /Р.Бараускас, Г.Кульветис, К.Рагульскис. – Л.: Машиностроение, 1984. – 102 с.
  12. Высокочастотные вибрационные преобразователи движения. /Р.Бансявичюс, Р.Курыло, А.Бубулис, Р.Волченкова. Под ред. проф., д-ра техн. наук К.Рагульскиса. Ленинград: Машиностроение, 1984. – 64 с.
  13. Динамический синтез машин полунатурным моделированием /К.Рагульскис, И.Скучас. – Вильнюс: Мокслас, 1985. – 162 с.
  14. Вибрации подшипников /К.Рагульскис, А.Юркаускас. – Л.: Машиностроение. Ленингр. отделение, 1985. – 119 с.
  15. Промышленные работы для миниатюрных изделий /Р.Бансявичюс, А.Иванов, Н.Камышный, А.Костин, Л.Ловиков, В.Михеев, Т.Никольская, К.Рагульскис, В.Шангин /Под ред. В.Шангина. – М.: Машиностроение, 1985. – 264 с.
  16. Колебательные системы с динамически направленным вибровозбудителем /К.Рагульскис, Л.Рагульскис. – Л.: Машиностроение, 1987. – 132 с.
  17. Вибрационное старение /К.Рагульскис, Б.Стульпинас, К.Толутис. – Л.: Машиностроение, 1987. – 72 с.
  18. Vibromotors for precision microrobots /K.Ragulskis, R.Bansevičius, R.Barauskas, G.Kulvietis. – N.Y., Hemisphere, 1987. – 326 р.
  19. Вибростабилизаторы движения: Моногр. /К.Рагульскис, М. Арутюнян, А.Кочикян и др. – Вильнюс: Мокслас, 1988. – 152 с.
  20. Приводы механизмов с газовой тягой /К.Рагульскис, В.Лукшите, А.Галинскас, Л.-А.Штацас. – Вильнюс: Мокслас, 1988. – 53 с.
  21. Vibrations of bearings /K.Ragulskis, A.Jurkauskas. – N.Y., Hemisphere publ., 1989. – 120 р.
  22. Прецизионные вибромеханические сканирующие устройства /К.Рагульскис, М.Арутунян, Р.Бансявичюс, А.Бусилас, А.Кочикян, М.Саркисян, С.Шержентас; под ред. д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Вильнюс: Мокслас, 1989. – 140 с.
  23. Механизмы типа роламайт /К.Рагульскис, Р.-В.Улозас, Н.Бакай, А.Палявичюс. – Вильнюс: Мокслас, 1990. – 198 с.
  24. Vibroengineering. Monografija. Lietuvos Mokslas. Science and Arts of Lithuania. Vilnius: LMA, 1998. – 570 p.
  25. Transformation of rotational motion by inertia couplings /K.Ragulskis, B.Spruogis, M.Ragulskis. – Vilnius: Technika, 1999. – 236 p.
  26. Mechanisms of variable dynamical structure /K.Ragulskis, L.Ragulskis, M.Ragulskis. – Kaunas: Technologija, 2001. – 172 p.
  27. Технические термины /А.Бакшис, И.Балтрушайтис, Р.Бансявичюс, А.Ясюленис, В.Рагульскене, К.Рагульскис, Э.Саткевичюс, И.Виткус; под ред. д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Каунас: Ин-т энергетики и электротехники АН ЛитССР, 1960. – 18 с.
  28. Прецизионная вибротехника в развитии механических систем /К.Рагульскис, А.Бубулис //Всемирная выставка достижений молодых изобретателей “Болгария-85”. – М., 1985. – 12 с.
  29. New metods of Studying Noise and Vibration and Cybernetic Dyagnosis of Machines and Mechanisms /Edited by K.Ragulskis. – Washington, D.C.: NASA, 1976. – 166 p.
  30. Mechanizmų ir mašinų teorijos kursinio projekto užduotys: Metodiniai nurodymai /K.Ragulskis, A.Kumpikas, S.Naujokaitis, P.Paknienė, A.Šermukšnis, R.-T.Toločka. – K.: KPI, 1982. – 64 p.
  31. Труды по теории и применению явления синхронизации в машинах и устройствах: (Материалы симпоз., Каунас, 15-16 окт. 1965 г.) /Под ред. д.т.н. К.Рагульскиса. – Вильнюс: Минтис, 1966. – 176 с.
  32. Вибротехника: Сб. науч. тр. вузов Литвы /Отв. ред. д-р техн. наук К.Рагульскис. – Вильнюс: Мокслас, 1967–1991. – Т.1-69.
  33. Вибротехника: Проспект разработок /Отв. ред. д-р техн. наук К.Рагульскис. – Каунас: Каун. политехн. ин-т, 1968–1988. – Вып.1-22.
  34. Материалы республиканской XVIII научно-технической конференции “Вибротехника” (22-27 апр. 1968) /Под ред. д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Каунас: Каун. политехн. ин-т, 1968. – 124 с.
  35. Новые методы исследования шумов и вибраций и кибернетическая диагностика машин и механизмов: (Материалы всесоюз. симпоз.) /Отв. ред. д-р техн. наук К.Рагульскис. – Каунас: Каун. политехн. ин-т, 1970. – 181 с.
  36. Магнитные головки и носители магнитной записи: (Материалы симпоз., провед. в г. Вильнюс 1971 г.) /Под ред. проф., д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Каунас: [М-во радиопромышленности СССР], 1971. – 286 с.
  37. Кибернетическая диагностика механических систем по виброакустическим процеcсам: (Материалы всесоюз.симпоз., 1972г.) /Под общей ред. проф., д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Каунас: АН СССР [Совет по акустике], 1972. – 292 с.
  38. Вибрации в технике: Справочник в 6 т. /Ред. совет: В.Челомей (гл. ред.), проф., д-р техн. наук К.Рагульскис и др. – М.: Машиностроение, 1978–1982. – Т.1-6.
  39. Вибродиагностика в прецизионном приборостроении: /С.Кораблев, В.Шапин, Ю.Филатов; под ред. проф., д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Л.: Машиностроение, 1984. – 82 с.
  40. Вибрационные преобразователи движения: /Под ред. проф., д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Л.: Машиностроение, 1984. – 62 с.
  41. Робототехника: Система управления и очувствления: Тезисы 1 всесоюз. межвузов. конф. /Под ред. проф., д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Каунас, 1977. – 386 с.
  42. Расчет и проектирование электромеханических стендов для испытания транспортных машин с ДВС: /В.Вейц, А.Кочура, В.Куценко; под ред. проф., д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Л.: Машиностроение, 1985. – 92 с.
  43. Виброактивность приводов машин разветвленной и кольцевой структуры: /И.Вульфсон; под ред. проф., д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Л.: Машиностроение, 1986. – 96 с.
  44. Виброзащитные системы с квазинулевой жесткостью: /П.Алабужев, П.Гружчин, Л.Ким, Г.Мигиренко, Г.Хон, П.Степанов; под ред. проф., д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Л.: Машиностроение, 1986. – 96 с.
  45. Семинар по теории машин и механизмов. АН СССР, Каунасский филиал. Новые методы вибродиагностики технического состояния машин: Тезисы докл. /Под ред. проф., д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Каунас: Каун. полтехн. ин-т, 1986. – 99 с.
  46. International Journal “Vibration Engineering” /Editor in Chief K.Ragulskis. – New York: Hemisphere Publ. Corp., 1986–1990. – Vol. 1-4, Nr. 1-16.
  47. Вибрационное резание металлов: /Н.Ахметшин, Э.Год, Н.Родиков; Под ред. проф., д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Л.: Машиностроение, 1987. – 106 с.
  48. Материалы семинара ”Пути повышения качества и надежности жидкометаллических контактов”: /Пред. ред. проф., д-р техн. наук К.Рагульскиса. – Каунас: Каун. полтехн. ин-т, 1987. – 136 с.
  49. Семинар по теории машин и механизмов. АН СССР, Каунасский филиал. Измерение перемещений в динамическом режиме: Тезисы докл. /Отв. ред. проф., д-р техн. наук К.Рагульскис. – Каунас: Каун. полтехн. ин-т, 1987. – 134 с.
  50. Широкополосые виброударные генераторы механических колебаний: /П.Вознюк и др.; под ред. проф., д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Л.: Машиностроение, 1987. – 110 с.
  51. Вибродиагностика машин и механизмов. Сборник научных трудов: /Член редколегии проф., д-р техн. наук К.Рагульскис. – Запорожье: Запорожский машиностроительный ин-т, вып.1, 1987.
  52. Автоматизированный расчет колебаний машин: /В.-К.Аугустайтис, Г.-П.Мозура, К.Кливинскас, Э.-Э.Ставяцкене; Под ред. проф., д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Л.: Машиностроение, 1988. – 104 с.
  53. Vibration diagnostics in precision instruments /S.Koroblev, V.Shapin, Yu. Filatov; Editor K.Ragulskis. – N. Y.: Hemisphere Publ. Corp., 1987.
  54. Vibroactivity of branched and ring structured mechanical drives /I.Vulfson; Editor K.Ragulskis. – N. Y.: Hemisphere Publ. Corp., 1988.
  55. Сборник материалов семинара по ТММ АН СССР Каунасского филиала ”Прецизионная вибротехника” 88-1 и 88-2: /Гл. ред. проф., д-р техн. наук К.Рагульскис. – Каунас: Каун. полтехн. ин-т, 1988. – 120 с.
  56. Vibration protecting and measuring systems with quasi zero stiffness: /P.Alabuzhev, A.Gritchin, L.Kim, V.Chon, P.Stepanov; Editor K. Ragulskis. – N. Y.: Hemisphere Publ. Corp., 1989. – 100 p.
  57. Низкочастотные электровибрационные машины: [Коллект. моногр.] /М.Хвингия и др.; под ред. проф., д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Л.: Машиностроение, 1989. – 94 с.
  58. Сборник материалов семинара по ТММ АН СССР Каунасского филиала ”Прецизионная вибротехника” 89-1: /Гл. ред. проф., д-р техн. наук К.Рагульскис. – Каунас: Каун. полтехн. ин-т, 1989. – 88 с.
  59. Динамика и прочность вибрационных транспортно-технологических машин: /В.Потураев, А.Червоненко, Ю.Ободан; под ред. проф., д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Л.: Машиностроение, 1989. – 112 с.
  60. Сборник материалов семинара по ТММ АН СССР Каунасского филиала ”Вибротехника”: /Гл. ред. проф., д-р техн. наук К.Рагульскис. – Каунас: Каун.полтехн. ин-т, 1990. – 84 с.
  61. Твердотельные волновые датчики для прецизионного машиностроения: Семинар по теории машин и механизмов АН СССР Каунасский филиал. /Редкол. проф., д-р техн. наук К.Рагульскис и др. – Каунас: КПИ, 1990. – 140 с.
  62. Динамика и оптимальная пассивная стабилизация натяжения в лентопротяжных механизмах: /И.Бейлин, В.Вейц, В.Меркин; под ред. проф., д-ра техн. наук К.Рагульскиса. – Л.: Машиностроение, 1991. – 102 с.
  63. Справочник по балансировке: / К.Рагульскис и др.; под ред. М.Левита. – Москва: Машиностроение, 1992.
  64. Wave Mechanical Systems. Proceedings Inter. Seminar. /Editor K.Ragulskis. – Kaunas: Kaunas University of Technology, 1994. – 148 p., 1996. – 144 p.
  65. Vibroengineering – 1998. Proceedings of Inter. Conference. – Kaunas: Technologija, 1998. – 116 p.
  66. Vibroengineering. /Autorių kolektyvas. – Monografija. Science and Arts of Lithuania. Kn. 19. Vilnius: Academia Scientiarum Lithuaniae, 1998. – p. 572.
  67. Journal of Vibroengineering, from 1999, 8 issues in a year. /Editor in chief K. Ragulskis. – Kaunas: Public Establishment Vibroengineering.
  68. Akademikas Kazimieras Ragulskis ir jo mokslo mokykla. Monografija. Lietuvos Mokslas. Science and Arts of Lithuania. Kn. 60. Vilnius: LMA, 2006. – 728 p.
  69. Profesorė Vyda Kęsgailaitė – Ragulskienė (1931–2009). Monografija. Lietuvos Mokslas. Science and Arts of Lithuania. Kn. 74. Vilnius: Mokslotyros Institutas, 2009. – 568 p.
  70. Journal of Measurements in Engineering, from 2013, 4 issues in a year. /Editor in chief K. Ragulskis. – Kaunas: Public Establishment Vibroengineering.
  71. Kazimieras Ragulskis. Vibrotechnika 50. Prie knygos sudarymo svariai prisidėjo: Algimantas Bubulis, Ramutis Bansevičius, Vytautas Ostaševičius, Algimantas Fedaravičius, Danutė Kurmilavičiūtė, bei daugelis kitų knygoje minimų asmenų. Nuotraukos iš fotografo Jono Klėmano, KTU muziejaus ir asmeninių archyvų. VĮ Vibroengineering. Kaunas, 2013. 204 p. ISBN 978-609-95549-0-7
  72. Kazimieras Ragulskis, Mečislovas Rondomanskas, Algimantas Bubulis. Seminaras "Virpesiai moksle, technikoje ir žmonijos progrese", skirtas KPI-KTU "Vibrotechnikos" 50-mečiui paminėti. Prie šio leidinio prisidėjo R. Bansevičius, V. Ostaševičius, A. Fedaravičius, V. Pavelčikaitė-Bialoglovienė bei daugelis kitų knygoje minimų asmenų. Kaunas, VĮ „Vibroengineering“, 2014, ISBN 978-609-95549-1-4 88 p.
  73. Kazimieras Ragulskis. Development of Vibroengineering in Lithuania. Kaunas, JVE International Ltd., 2015, ISBN 978-609-95549-1-4
  74. Dr. Algimantas Liekis. Lietuvos mokslų akademija, 1941-1990: monografija. Redagavo: dr. Juozas Misevičius. Patariamoji ta1yba: akad. Antanas Buračas, akad. Algirdas Gaižutis, akad. Vytautas Gudelis, akad. Benediktas Juodka, prof. Leonas Kadžiulis, akad. Leonardas Kairiūkštis, akad. Vytautas Kontrimavičius, prof. Kęstutis Kriščiūnas, dr. Algimantas Liekis, akad. Kazimieras Ragulskis, akad. Algirdas Šileika, prof. Stasys Vaitekūnas, akad. Eduardas Vilkas, prof. Edmundas Zavadskas, dr. Vytautas Žiugžda. Serija: "Lietuvos mokslas" 31 knyga. Leidžia PĮ “Lietuvos mokslo” redakcija. Spausdino AB “Spauda”. Vilnius, 2001. ISSN 1392-4044 ISBN 9986-795-10-9

Įvertinimai, vardai, apdovanojimai

  • Lietuvos nusipelnęs mokslo ir technikos veikėjas;
  • TSRS nusipelnęs išradėjas;
  • Trijų Lietuvos valstybinių premijų laureatas;
  • Lietuvos Ministrų Tarybos premijos laureatas;
  • LMA Kazimiero Semenavičiaus premijos laureatas;
  • TSRS konkurso „Technika – progreso variklis“ laureatas;
  • TSRS Liaudies ūkio pasiekimų parodos apdovanotas laureato ženklu, 2 didžiaisiais medaliais, garbės diplomais, 7 aukso ir keletu sidabro bei bronzos medalių;
  • TSRS ir Rusijos MA ženklais;
  • TSRS Aukštojo mokslo ministerijos ženklu;
  • TSRS Išradėjų ir racionalizatorių draugijos žymūno keletu ženklų;
  • TSRS Mokslinių – techninių draugijų keletu ženklų;
  • Tarptautinės išradybos parodos aukso medaliu;
  • Rusijos Nacionalinės Taikomųjų Mokslų Akademijos platinos medaliu;
  • Lietuvos geriausio metų išradimo konkursų „Eureka“ keliais prizais;
  • Akademiko S. Vavilovo konkurso ženklais ir garbės raštais;
  • Udmurtijos Vyriausybės medaliu ir garbės diplomu;
  • Kauno m. santakos medaliu;
  • Apie aštuoniasdešimt Lietuvos ir užsienio šalių kitų įvairių apdovanojimų;
  • Chmelnickio Nacionalinio Universiteto ir Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto garbės daktaras.

Pomėgiai

Nuorodos, šaltiniai

  1. Akademikas Kazimieras Ragulskis ir jo mokslo mokykla. Sudarytojai prof. Algimantas Bubulis ir dr. Algimantas Liekis. VĮ Mokslotyros institutas. Serija: Lietuvos mokslas, 60–ta knyga. Spausdino akcinė bendrovė „Spauda“. Vilnius. 2006. 728 psl. ISSN 1392–4044 ISBN 9986–795-45-1
  2. В. В. Клюев. Прецизионная вибромеханика и вибротехника. Научная школа К. М. Рагульскиса. Москва: Спектр, 2012. – 192.
Parengta pagal iki 2014 m. įvairiuose šaltiniuose pateiktą medžiagą. Duomenys sutikslinti bendradarbiaujant su Kazimieru Ragulskiu.

Reziume

Kazimieras Ragulskis was born on the 15-th of October, 1926 in the village of Klovainiai in the region of Pakruojis, Lithuania, in the family of Mykolas Ragulskis and Liucija Kazlauskaitė – Ragulskienė. In the years 1934–1938 he attended and finished the Primary School of Klovainiai, in the years 1938–1940 – the 5 and 6 years of the Primary School of Pakruojis, in the years 1940–1946 – the Gymnasium of Linkuva, in the years 1946–1951 Kaunas Polytechnical Institute, in the years 1952–1954 post graduate studies in the Academy of Sciences of the USSR. In the years 1948–1951 while studying he was working in industry, in the years 1954–1963 in the Lithuanian Academy of Sciences, from the year 1963 in Kaunas Polytechnical Institute where he created the Scientific Center “Vibrotechnika” and was its scientific supervisor.

He is Dr. (1954), Habil. Dr. (1963), Professor Emeritus, Corresponding Member of the Academy of Sciences of the USSR (later of the Russian Academy of Sciences) (1987), Academician of the Lithuanian Academy of Sciences (1987).

K. Ragulskis created the scientific school of precise vibromechanics and vibroengineering, which is highly valued by specialists in the world.

He created some new and developed known non-linear effects and qualities. For this purpose he created methods for investigation of essentially non-linear dynamical systems. He created methods based on non-linear phenomena which enable to transform vibrations, waves and energy into continuous motions or motions of desirable type that are one dimensional or multi-dimensional. He created new methods and means for experimental investigations, basis for creation of systems the operation of which is based on new principles. The created systems ensure high precision of positioning of bodies in space, of performing complicated trajectories and laws of motions and of ensuring the prescribed stable shapes of systems.

K. Ragulskis created new scientific domain, the so called precise vibromechanics and vibroengineering. He created new and developed known effects and qualities of nonlinear dynamical systems, formulated scientific backgrounds of separate directions of this domain, created principles for the creation of new systems, which together with scientists supervised by him developed up to the applied scientific results for engineering practice. The obtained results are important for contemporary and future science and engineering.

The created scientific domain of precise vibromechanics and vibroengineering is not of functional character, because it is applicable in all areas (industry, aerospace technology, medicine, biology, art). In this scientific domain the scientific directions of stabilization, robotisation, control were created, which are based on vibrations, waves and nonlinear effects and qualities of dynamical systems.

Theoretical and experimental scientific evolutionary work and making of inventions were performed accompanied by pleasant minirevolutions, which are arised because of discovered and created new facts.

Principles of effects:

  • the effect of combined dynamical synchronization and original methods and means of implementation were created;
  • or the effect of dynamical directivity of definite types of systems was created. Here because of vibrations the laws of motions of self organizing systems are created, as well as trajectories or unstable and stable dynamical structures of systems. On this basis new technologies were created. For example when liquid polymers in the process of transition to a rigid status are excited by vibrations the dipoles are oriented, which enable the electrical resistance of the polymer in different directions to be made of values differing even by one thousand times.

Principles of change of motions:

  • several new principles were created, which are based on vibrations and waves of bodies by using nonlinear effects in order to make the bodies move according to the desired laws and trajectories or to perform positioning in space with high precision. On the basis of those principles a great number of vibrational drives and vibrational devices were created;
  • dynamical systems without kinematic connections were created, which change rotational and step motions one into another;
  • for implementation of very small displacements the vibrational capillary method was created;
  • also for performing of small displacements the systems based on definite designed shapes of deformations of rigid bodies were created.

Principles of stabilization:

  • for the stabilisation of moving systems principles based on micro vibrations of high frequency and travelling waves were created;
  • methods and means of protection from vibrations with self regulation according to the force fields were created;
  • for the change of static centering of rotor systems effective vibrational dynamic centering methods and means were created;
  • the identification and stabilisation of rigid bodies rotating about any axis is ensured by the created method, based on investigation of their dynamics about three orthogonal axes;
  • automatic dynamic isolation of vibrating systems with several degrees of freedom was implemented, which protects the environment from vibrations;
  • active protection of human hearing organs from external noises was implemented;
  • methods and means to receive external signals by technical devices instead of eyes, ears and to transfer them to the brain through vibrations of human skin were created.

Principles of change of energy:

  • methods and means to transform mechanical energy of rigid bodies or flows into electrical by auto vibrations or auto waves were created;
  • ecological motors and vibrational devices, based on energy accumulated by constant magnets were created;
  • thermal motors, based on materials with so called memory were created;
  • effective dynamical transformation of mechanical energy between rotational and step motions was implemented;
  • systems for high speed focusing of optical energy in space were created.

Principles of control:

  • precise methods and means of measurement of vibrations which eliminate disturbances were created;
  • methods and means of measurement of displacements and their derivatives based on surface waves were implemented;
  • also methods of measurement of displacements and their derivatives based on photo – stroboscopical process were created;
  • optical methods for measurement of displacements in the level of nano scale were created;
  • powerful acoustic vibrators with controlled spectrums for testing or diagnostics or destruction of objects and buildings were created.

Those and other facts were revealed as a result of investigations and on their basis methods and means for a number of inventions and innovations were created. They were and are effectively revolutionary used in science and engineering. Operation of some of the created objects seems as wonderful phenomena.

K. Ragulskis with scientists supervised by him and working with him created basis of theory of separate types of mechanical systems, created inventions and patents, innovations and their practical implementations. Original precise devices, manipulators and robots have been created, which found application in various branches of industry and science.

He is the author and co-author of 1750 inventions and patents and of hundreds of scientific works. He was Editor in Chief of scientific journal “Vibrotechnika” (69 Issues in the Russian language), of the journal “Vibration Engineering” and now of the international journals “Journal of Vibroengineering” and “Journal of Measurements in Engineering”. He was Editor in Chief of the series of books “Library of Vibration Engineering” (published in the USSR and the USA) and also of some other publications.

Honored Inventor of the USSR (1987), Merited Worker of Science and Engineering of Lithuania (1970), Laureate of the USSR “Technology – the Driving Motor of Progress” (1982), 5 times Laureate of the Academician S. Vavilov Prizes (1970–1986), 3 State Prizes (1967, 1976, 1986), Council of Ministers Prize (1981), Laureate of K. Semenavičius Prize (1995), winner of the Gold Medal of the World Exhibition of Inventions, awarded for inventions by the institutions of Lithuania and the USSR, awarded by 3 Diplomas of Honor, 2 Grand Memorial Medals, 7 Gold Medals, a number of Silver and Bronze Medals of the Exhibition of Economic Achievements of the USSR, laureate of Awards and Diplomas of Honor of the Academies of Sciences of the USSR and of Russia, Award and Diplomas of Honor of the Ministry of Higher Education of the USSR, Awards and Diplomas of Honor of the Scientific – Technical Societies of the USSR, several Awards and Diplomas of Honor of the Inventor of the USSR, several Prizes of the Lithuanian contest of the best invention of the year “Eureka”, Diplomas of the Inventor of the USSR, Gold Medal of the Russian National Academy of Applied Sciences (2006), Diploma of Honor and Medal of the Government of the Republic of Udmurtia (2006), Platinum Medal of the Russian National Academy of Applied Sciences (2011), Santaka Medal of Kaunas city, some Diplomas of Honor and Awards of Lithuania and the USSR. He was awarded the titles of Doctor of Honor of Vilnius Gediminas Technical University (2002) and of Khmelnitskiy National University (2006).

K. Ragulskis is a well known scientist, inventor and generator of scientific ideas. The scientific school of precise vibromechanics and vibroengineering created and developed by K. Ragulskis is recognized as being original and perspective.

A number of well known scientists and some of the scientific research organizations and experimental construction bureaus have given excellent evaluations about the activities of K. Ragulskis and the scientific results obtained by him.

He is highly valued as a scientist who revealed new facts of vibromechanics, as an inventor and as a creator of a good scientific school. He created and provided a great number of new ideas and directions.

Academician Kazimieras Ragulskis transferred his immense enthusiasm to hundreds of scientists supervised by him.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: