Kazimieras Rapolas Maigys

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kazimieras Rapolas Maigys

Gimė 1800 m. spalio 24 d.
Pienionių k., Anykščių raj.
Mirė 1858 m. balandžio 5 d. (57 m.)
Zaviesiškyje, Anykščių raj.

Veikla
Dvarininkas bajoras, kraštotyrininkas, švietėjas

Turinys

Kazimieras Rapolas Maigys (Moigis, 1800 m. spalio 24 d., Pienionių k., Anykščių raj. – 1858 m. balandžio 5 d. Zaviesiškyje, Anykščių raj. Palaidotas Kavarsko kapinėse) – Dvarininkas bajoras, kraštotyrininkas, švietėjas.

Biografija

Gimimo data nustatyta pagal Anykščių parapijos krikšto metrikų įrašą. Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1800 m. lapkričio 5 d.

Senelis Mykolas Moigis. Tėvai: Jonas Maigys ir Benedikta Vercinskaitė-Maigienė – dvarininkai.

K. raj. Maigys buvo Zaviesiškio dvaro savininkas ir valdytojas, šiame dvare praleido didžiąją gyvenimo dalį. Jis rūpinosi valstiečių švietimu ir buities sąlygomis.

XIX a. pirmojoje pusėje beveik tris dešimtmečius, apie 18221849 m., jis buvo ir Avižienių (Utenos raj.) dvaro valdytojas, taip pat dirbo Alantos dvaro (Molėtų raj.) ir Savičiūnų dvaro, Anykščių raj. įgaliotiniu (plenipotentu), tarnaudamas tų dvarų savininkui Tadeušui Pac-Pomarneckiui. Jis organizavo naujų Alantos dvaro rūmų statybą, peizažinio parko įrengimą. Alantos dvaro savininkas ketino palikti K. raj. Maigiui testamentu šį dvarą, bet jo testamentas buvo suklastotas ir valia neįgyvendinta.

Jis rinko liaudies dainas, sukauptą tautosaką siuntė istorikui Simonui Daukantui, tuo metu dirbusiam Sankt Peterburge (Rusija). K. raj. Maigys su juo bičiuliškai susirašinėjo 18451852 m. ir buvo laikomas itin išsilavinusiu šviesuoliu. Jis pateikė ne tik tautosakos tekstus, bet ir aprašė jų pateikėjus, dainų turinį bei dainavimo būdą, nurodė autorinių dainų ir eilėraščių (Antano Strazdo ir kitų) autorius.

Išlikę aštuonių K. raj. Maigio laiškų, rašytų S. Daukantui, nuorašai, kurie buvo išspausdinti leidinyje "Medega S. Daukanto biografijai" (1898 m.), juose yra daugiau kaip 30 dainų, poezijos tekstų, kelios patarlės.

Buvo vedęs, žmona Ona Kryžanauskaitė (apie 18041864) – dvarininkė bajorė. Užaugino dvi dukteris ir tris sūnus. Dukterys: Kazimiera Moigytė (? – po 1864) ir Anelė Moigytė (? – po 1864), sūnūs: Jonas Moigis (apie 18411863) – studentas matematikas, 1863 m. sukilimo dalyvis, žuvęs sukilėlis, Tadas Anupras Moigis (18421904) – gydytojas, visuomenininkas, Panevėžio Moigių dinastijos pradininkas, ir Ambraziejus Moigis – dvarininkas, Zaviesiškio dvaro paveldėtojas. Anūkai: Jonas Moigis (18671933) – teisininkas, notaras, Stanislava Moigytė-Trejienė (apie 18771945), Zigmantas Moigis (18851922) – agronomas, Liudvika Moigytė (? – po 1918).

Mirė 1858 m. balandžio 5 d. Zaviesiškyje, Anykščių raj.. Palaidotas Kavarsko kapinėse. Apytikrę kapavietės vietą liudija išlikęs tarp kitų kapų gulintis antkapinis paminklas-stela su įrašu lenkų kalba: "Tu spoczywaje zwloki / S. P. / Kazimierza / Moygisa / + w 58 roku žycia / 5 kwietnia 1858 raj. / Pokoj jogo Duszy".

Beletrizuota K. raj. Maigio gyvenimo istorija aprašoma Rimanto Vanago dokumentinės publicistikos knygoje "Peslių akademija" (2011 m.).

Šaltiniai


Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: