Kazimieras Venclauskis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kazimieras Venclauskis
Venclauskis.jpg

Gimė 1880 m. vasario 27 d.
Rusija Juodeikiai, Plungės valsčius, Telšių apskritis, Rusijos imperija
Mirė 1940 m. vasario 24 d. (59 m.)
Lietuva Šiauliai

Sutuoktinis(-ė) Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė
Vaikai

Danutė ir Gražbylė Venclauskaitės


Veikla
Lietuvos teisininkas, advokatas, politinis bei visuomenės veikėjas
Partija Lietuvos socialdemokratų partija

Alma mater 1903 m. Dorpato universitetas

Vikiteka Kazimieras VenclauskisVikiteka

Kazimieras Venclauskis (slapyvardžiai spaudoje: A. Targis, Kazys Stumbras, V., 1880 m. vasario 27 d. Juodeikiuose, Plungės valsčius, Telšių apskritis, Rusijos imperija – 1940 m. vasario 24 d. Šiauliuose. Palaidotas senosiose Šiaulių kapinėse.) – Lietuvos teisininkas, advokatas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir visuomenės veikėjas.

Biografija

Paminklas Kazimieruis Venclauskiui prie Venclauskių namų, dab. Šiaulių Aušros muziejus, skulptorius Gintautas Lukošaitis
K.Venclauskio Seimo nario bilietas
Kazimiero Venclauskio kapas Šiaulių kapinėse

Mokėsi Lieplaukės pradžios mokykloje, 1896 m. – Palangos progimnazijoje, 1898 m. baigė vokišką Liepojos gimnaziją, joje priklausė slaptai moksleivių socialdemokratinei organizacijai, dirbo darbininkų švietimo rateliuose. Nuo 1898 m. studijavo technikos mokslus Petrapilio, mediciną – Varšuvos universitetuose, 1903 m. baigė Dorpato universiteto Teisės fakultetą.

1904 m. Kairiškiuose dalyvavo socialdemokratų jaunimo organizacijos steigiamajame suvažiavime. Nuo 1903 m. dirbo Rygos teismo kandidatas, nuo 1905 m. – tardytojas Rygos teismo civiliniame skyriuje, 1907 m. – Arensburge.

Atstovavo lietuvius socialdemokratus, kurių tuo metu Rygoje buvo 30 kuopelių su 500 narių, Federatyviniame revoliuciniame komitete, leido laikraštį „Pirmyn“, įsteigė legalią švietimo draugiją „Žvaigždė“, jos valdybos narys, prie draugijos įsteigė kelias lietuviškas mokyklas Rygos darbininkų priemiesčiuose, Lietuvių kultūros centrą[1].

Nuo 1908 m. – advokatas Šiauliuose. 1908 m. išrinktas lietuvių dramos, muzikos, dainos draugijos „Varpas“ valdybos pirmininku. Nuo 1908 m. – LSDP Šiaulių apskrities organizacijos tarybos pirmininkas. 1911 m. išrinktas Šiaulių miesto Dūmos nariu, dirbo Šiaulių savivaldybės turto vertinimo komisijoje ir privertė miesto turtuolius deklaruoti visą turimą turtą. Taip iki tol mokesčius slėpęs fabrikantas Chaimas Frenkelis tapo milijonieriumi. Už aktyvią veiklą 1912 m. rugsėjo 28 d. areštuotas, bet, neradus įkalčių, paleistas. Tačiau byla buvo iškelta, o tai sutrukdė kandidatuoti Valstybės Dūmos rinkimuose.

Nuo 1914 m. rugpjūčio mėn. iki 1918 m. gegužės mėn. buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę ir dirbo Žemietijų (savivaldybių) sąjungos įgaliotiniu Vakarų fronte, 10-osios armijos štabo juristu, steigė ir tvarkė pafrontės ligonines, maitinimo punktus. Į Šiaulius grįžo 1918 m. birželio 13 d.

1918 m. lapkričio 26 d. – 1919 m. balandžio 17 d. – pirmasis nepriklausomoje Lietuvoje Šiaulių miesto burmistras. 19191921 m. – Šiaulių apskrities valdybos pirmininkas. 19191920 m. dėstė teisę Šiaulių „Jėgos“ draugijos gimnazijoje.

1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje. Seime priklausė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai. LSDP frakcijos pirmininkas. 1922 m. vasario 24 d. išrinktas į Konstitucijos rengimo komisiją. 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo 1924 m. – Antrojo Seimo atstovas. [2]

19251931 m. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos pirmininkas. 19351939 m. išrinktas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariu, gavęs 6 kartus daugiau balsų už geriausią tautininkų kandidatą. 19251939 m. – „Kultūros“ bendrovės valdybos pirmininkas.

1902 m. vedė Stanislavą Jakševičiūtę (1874 m. liepos 9 d. Šiauliuose – 1958 m. sausio 16 d. Waterbury, JAV), pirmąją profesionalią lietuvių aktorę ir režisierę, kuri išgarsėjo išauginusi per 100 vaikų, globojusi Šiaulių gimnazijos auklėtinius. Dukterys Danutė ir Gražbylė Venclauskaitės[3].

Literatūra

  • Venclauskis Kazimieras, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1965, t. 32, p. 343.
  • Leonas Peleckis. Namuose ant Pasadnos ulyčios. Biografinė apybraiža. Vilnius, Valstybinis leidybos centras, 1991 m.
  • Kazimieras Venclauskis. Sudarytoja Irena Nekrašienė. Šiauliai, Šiaulių Aušros muziejus, 2000 m., 156 p. ISBN 9986-766-14-1
  • Olekas J., Venclauskis Kazimieras, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 425–428.
  • Olekas J., Venclauskis Kazimieras, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 551.

Šaltiniai


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: