Kazlų Rūda

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kazlų Rūda
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Coat of arms of Kazlu Ruda (Lithuania).png   
Kazlu rudos baznycia.jpg
Kazlų Rūdos bažnyčia

Kazlų Rūda
54°45′00″N 23°29′38″E / 54.750°N 23.494°E / 54.750; 23.494 (Kazlų Rūda)Koordinatės:54°45′00″N 23°29′38″E / 54.750°N 23.494°E / 54.750; 23.494 (Kazlų Rūda)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Marijampolės apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kazlų Rūdos savivaldybė
Gyventojų: 6 635 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)
Vardininkas: Kazlų̃ Rūdà
Kilmininkas: Kazlų̃ Rūdõs
Naudininkas: Kazlų̃ Rū̃dai
Galininkas: Kazlų̃ Rū̃dą
Įnagininkas: Kazlų̃ Rūdà
Vietininkas: Kazlų̃ Rūdojè
Pašto kodas: LT-69083


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: Kazlų RūdaVikiteka

Kazlų Rūda – miestas pietvakarių Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, 27 km į šiaurę nuo Marijampolės. Kazlų Rūdos savivaldybės ir seniūnijos centras, 4 seniūnaitijos.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Medinė Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, pastatyta 1925 m.
Legenda pomnik.svg Stogastulpis Kazlų giminės garbei (autorius Vytautas Aputis)
  • Paminklas tremtiniams
  • Tautodailės skulptūrų ansamblis
Tree map icon.svg Miesto parkas (pradėtas kurti tarpukario iš jauno pušynėlio)
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Mokyklos:
Japanese Map symbol (Library).svg Kazlų Rūdos savivaldybės viešoji biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-69083)
Kazlų Rūdos nuotykių parkas
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Miško muziejus (1983 m. jį atidarė Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija)
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
ŪKIS

Kazlų Rūdoje išplėtotas pirminis medienos apdirbimas (bendrovė „Kazlų medis“, "Juodeliai", "Kirvilė", "Jūrės medis"), medienos drožlių plokščių („Girių bizonas“, „Kronolitas“), mėsos produktų („Medonos mėsa“, Lelešienės įmonė), tekstilės gaminių („Vip“), biologinio kuro („BioNovus“) gamyba, veikia šiluminės energetikos įrenginių bendrovė „Kazlų Rūdos metalas“, Kazlų Rūdos verslo inkubatorius. Yra Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos informacijos centras, kuriame atidarytas Miško muziejus.



Turinys

Geografija

Miestą iš rytų į vakarus kerta geležinkelis, padalindamas miestą į dvi beveik lygias dalis. Virš geležinkelio 2006 m. atidarytas moderniausias Lietuvoje pėsčiųjų viadukas. Šiaurinėje miesto dalyje yra daugelis administracinių pastatų, ligoninė. Pietinėje dalyje yra Miško muziejus, nuo kurio veda pažintinis takas, yra Kazlų Rūdos parkas. Miestą beveik iš visų pusių supa Kazlų Rūdos miškai, į pietryčius nuo miesto įkurtas valstybinis Kazlų Rūdos kraštovaizdžio draustinis. Valstybės saugomas 9 ha Kazlų Rūdos parkas. Apie 5 km į šiaurės rytus nuo miesto yra Kazlų Rūdos aerodromas.

Geležinkelio ruožas



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Kazlų Rūda OpenLayers žemėlapyje
Kazlų Rūda „WikiMapia“ žemėlapyje[2]
Kazlų Rūda TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4].


Istorija

Pilviškių inventoriuje 1737 m. minima Kazlos deguto varykla (2 šeimos). Kazlų Rūda rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1744 m. Pilviškių parapijos sąrašuose, kai čia pradėta lydyti rūda, XIX a. viduryje išlydydavo apie 10 t geležies.

1861 m. per 2 km nuo Kazlų Rūdos kaimo, prie geležinkelio LentvarisVirbalis pastatyta geležinkelio stotis, prie jos ėmė kurtis miestelis. Per 1863 m. sukilimą 1863 m. vasario 2 d. ties Kazlų Rūda, prie Čystos Būdos įvyko vienos didžiausių kautynių. Draudžiamąją lietuvišką spaudą apylinkėse platino M. Brundza, J. Žilinskas. 1911 m. geležinkelio tarnautojų vaikams atidaryta pradinė rusiška mokykla. 1914 m. veikė milo vėlykla, paštas, vyko turgus. 1915 m. vokiečiai miestelyje įkūrė karo belaisvių stovyklą, medienai vežti nutiesė siaurąjį geležinkelį į Pavilkijį. 19221926 m. miestelis išsiplėtė nutiesus geležinkelį į Šeštokus, veikė elektrinė, 3 lentpjūvės, 2 malūnai.

1923 m. atidaryta lietuvių pradinė mokykla. 1927 m. įsteigta vasarvietė. Per 1941 m. Birželio sukilimą veikė 64 partizanų būrys. 1944 m. vasarą miškuose susikūrė vienas pirmųjų Suvalkijos partizanų būrių. Nuo 1945 m. vasaros apylinkėse veikė Tauro apygardos Stirnos (Žalgirio) rinktinės partizanai, miškuose įkurtas apygardos štabas. 1950 m. pabaigoje Kazlų Rūdos apylinkėse, MGB duomenimis, dar veikė 6 partizanų grupės. 19831987 m. buvo rengiama LKBK medžiaga.

Miesto teises gyvenvietė gavo 1950 m., įsteigtas visuomeninis muziejus. 1996 m. patvirtintas Kazlų Rūdos herbas. Nuo 1997 m. leidžiamas laikraštis „Kazlų Rūdos kronika“. [5]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19181919 m. Kazlų Rūdos valsčiaus centras Marijampolės apskritis
19191931 m. Antanavo valsčius
19311950 m. Kazlų Rūdos valsčiaus centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Kazlų Rūdos apylinkės centras Kazlų Rūdos rajono centras Kauno sritis
19531954 m.
19541962 m. rajoninio pavaldumo miestas
19621973 m. Kapsuko (Marijampolės) rajonas
19731995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Kazlų Rūdos apylinkės centras
19951999 m. Kazlų Rūdos seniūnijos centras Marijampolės rajono savivaldybė Marijampolės apskritis
1999 Kazlų Rūdos savivaldybės centras


Pavadinimo kilmė

Manoma, kad vietovardžiui pradžią davė XVI a. iš Mozūrijos miško atsikėlęs verslininkas bajoras Kazla (ar Kazlas; apsigyveno 2 šeimos, 5 ar 6 ar 7 broliai), kurio vardu ir buvo pavadinta išaugusi gyvenvietė. Pavardė ir dabar pasitaiko Sūduvoje (asmenvardinis vietovardis).

1737 m. minima Kazlo degutinė. Toje vietovėje gyvenusių Kazlų (nuo lenk. kozioł – „ožys“) šeimoje buvo 6 ar 5 broliai – visi geri kalviai. Jiems pradėjus lydyti vietos rūdą, atsirado Kazlų Rūdos kaimas, kadangi gyventojai tas Kazlų geležies dirbtuvėles vadino rudniomis.[6]

Dėl komponento Rūda nėra visiškai aišku. Žinoma, kad jis susijusi su rūdos gavimo ir apdorojimo vietomis, kurios vadinamos rūda, rudnia. Nors tai ir panašūs žodžiai, tačiau anksčiau jie turėjo gana skirtingą reikšmę: rudnia – „balų rūdos apdorojimo vieta“ (baltarusių ir lenkų kilmės), o rūda – „žaliava, iš kurios gaminama geležis, balų rūda“ (lietuviškos kilmės).[7] Tikėtina, kad kuriantis Kazlų šeimoms čia būta pelkių rūdos, kurios gavyba ir vertėsi Kazlai. Atvykę į gyvenvietę Kazlai ėmėsi balų rūdos verslo. Gyvenvietė imta vadinti Kazlo rūda. Kai numirė Kazlas, įmonę ėmė valdyti Kazlienė, o gyvenvietę pavadino Kazlienės rūda. Kai ji numirė, gyvenvietė pavadinta Kazlų Rūda.

Miestų partnerystė

Miestas Šalis
Fromborkas Flag of Poland.svg Lenkija
Gumbinė Flag of Russia.svg Rusija
Koriukovka Flag of Ukraine.svg Ukraina
Lvuvekas Flag of Poland.svg Lenkija
Zondershauzenas Flag of Germany.svg Vokietija

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2011 m.
1827 m. 1883 m. 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur. 1974 m.[9]
233 455 771 1 338 3 478 4 308 5 300
1976 m.[10] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2010 m. 2011 m.sur. -
6 000 6 312 7 715 7 401 6 950 6 635 -

Žymūs žmonės

Kazlų Rūdoje gimė:

Sportas

Šaltiniai

  1. Kazlų Rūda. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Kazlų Rūda wikimapia.org
  3. Kazlų Rūda maps.vlasenko.net
  4. Kazlų Rūda loadmap.net
  5. Juozas Banionis. Kazlų Rūda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, 676 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  6. „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 211–212 p.
  7. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 87–90 psl.
  8. Kazlų Rūda. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 109 psl.
  9. Kazlų Rūda. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 418 psl.
  10. Kazlų Rūda. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986, 277 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: