Kazokiškių-Kaugonių miškai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Kazokiškių-Kaugonių miškaimiškai Trakų raj. ir Kaišiadorių raj. savivaldybių teritorijose, 1,5 km į šiaurę nuo Vievio.

Geografija

Plotas 5230 ha, mišku apaugę 4820 ha. Susideda iš 10 miškų, didesnieji: Bekštonių, Gervaraisčio, Kaugonių, Kazokiškių ir Sukros. 42 % miškų valstybinės reikšmės, priklausantys Kaišiadorių miškų urėdijai, Žaslių ir Vievio girininkijoms. Masyvo šiaurės vakarų pakraštį kerta geležinkelis Vilnius-Kaunas. Pietinėje dalyje yra Želvos ežeras, iš kurio išteka Šešuvos dešinysis intakas Želva, ją patvenkus įrengti du tvenkiniai. Vakarinėje dalyje yra 2 nedideli ežerėliai. Paviršius banguotas.

Medynai

Miško augavietės nederlingos normalaus drėgnumo ir derlingos laikinai įmirkusios. 90 % miškų yra ūkiniai IV grupės, 6 % apsauginiai III gr., 4 % rekreaciniai II grupės, kultūrinės kilmės medynų 20 %. Pušynų yra 61 %, eglynų 15 %, beržynų 11 %, baltalksnynų 4 %, uosynų ir juodalksnynų po 3 %, ąžuolynų 2 %, drebulynų 1 %. Jaunuolynai sudaro 25 %, pusamžiai medynai 57 %, bręstantys 12 %, brandūs 6 %. Medynų vidutinis amžius 60 m., bonitetas 1,8, skalsumas 0, 70, vidutinis tūris 221 m³/ha. Kasmet priauga 3,9 m³/na.

Istorija

Prie Sukros upės ir Aleksandriškės kaimo yra trys pilkapiai, prie kelio Vievis-Paparčiai – koplyčia. 19441945 m. Kazokiškių-Kaugonių miškuose veikė Didžiosios kovos apygardos rinktinės Lietuvos partizanai.[1]

Šaltiniai

  1. Algirdas Brukas. Kazokiškių-Kaugonių miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 680 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 99% (+2165-0=2165 wiki spaudos ženklai).
  • Rimantas Lazdynas – redaktorius – 1% (+20-0=20 wiki spaudos ženklai).