Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia
Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia | ||
---|---|---|
Religija | Krikščionys → Katalikai | |
Vyskupija | Kaišiadorių vyskupija | |
Dekanatas | Elektrėnų katalikų dekanatas | |
Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras | |
Pastatyta | 1609 m. | |
Respublika: | Lietuva | |
Apskritis: | Vilniaus apskritis | |
Savivaldybė: | Elektrėnų savivaldybė | |
Seniūnija: | Kazokiškių seniūnija | |
Gyvenvietė: | Kazokiškės | |
Adresas | Bažnyčios g. 22 | |
Žiūrėti didesniame žemėlapyje |
Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia stovi Kazokiškių kaime, 5 km į šiaure nuo Vievio. Vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo stiliaus.
Yra vertingų sakralinio meno dailės paminklų, Marijos paveikslas garsėja stebuklais. Anksčiau už pagijimą tikintieji atsidėkodavo dovanodami sidabrines votas, bet 1743 m. jos pavogtos.
Istorija
1609 m. ant kalvelės Kazokiškių dvarininkas Stanislovas Beinartas pastatydino bažnyčią ir ją perdavė dominikonams. Į ją 1680 m. atvežta Marijos Nugalėtojos paveikslo kopija (žmonių nuo 1700 m. laikoma stebuklinga; originalas Neapolyje). Kazokiškės 1649–1864 m. priklausė Paparčių dominikonų vienuolynui. Nuo 1700 m. Kazokiškėse nuolat gyveno kunigas. Kazokiškės buvo Paparčių parapijos, po 1864 m. – Žaslių parapijos filija.
1782–1790 m. bažnyčia rekonstruota. Manoma, kad rekonstrukcijos projekto autorius yra Augustinas Kosakauskas, o barokinė fasado dalis likusi iš senosios bažnyčios. 1905 m. kunigas Jonas Bobkevičius prisaikdino bažnyčios lankytojus kalbėti tik lenkiškai. Jis lietuvių šeimų vaikus rašydavo į juodąją knygą.
1948 m. klebonas Juozapas Čaplikas suimtas ir nuteistas 10 m. kalėti.
Architektūra
Bažnyčia vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo stiliaus, stačiakampio plano, bebokštė, vienanavė. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Šalia vartų – tinkuoto mūro varpinė. Šventoriuje yra senos kapinės.
Bažnyčios viduje – paveikslai „Švč. Dievo Motina su Kūdikiu“ (XVII a., gerbiamas dėl tikinčiųjų patiriamų malonių), „Šv. Kazimieras“, bažnyčios fundatoriaus S. Beinarto portretas (abu XVIII a.) ir kiti, taip pat skulptūra „Nukryžiuotasis“ (XIX a.), geležinis ornamentuotas kryžius (XIX a.), kryželis (1799 m.)
Nuorodos
Nuotraukos
|