Kazys Boruta

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kazys Boruta
Boruta Kazys.jpg

Gimė 1905 m. sausio 6 d.
Kūlokai, Liudvinavo valsčius
Mirė 1965 m. kovo 9 d. (60 m.)
Vilnius

Tėvas Kazimieras Boruta
Sutuoktinis(-ė) Ona Kazanskaitė-Borutienė,
Elga Borutienė,
Jadvyga Čiurlionytė
Vaikai

Eglė Dalia Makariūnienė


Veikla
rašytojas, poetas

Vikiteka Kazys BorutaVikiteka

Kazys Boruta (1905 m. sausio 6 d. Kūlokuose, Liudvinavo valsčius, Marijampolės apskr. – 1965 m. kovo 9 d. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse) – rašytojas, poetas.

Turinys

Kilmė ir šeima

Tėvai – Kazimieras Boruta, Kazimiero (1872 m. – 1945 m., Kūlokuose, palaidotas senosiose Liudvinavo kapinėse), ūkininkas.
— Marija Borutienė (Sirutytė, 1879 m. – 1960 m. Kūlokuose, palaidotas senosiose Liudvinavo kapinėse), ūkininkė, aktyvi visuomenininkė, įkūrė Liudvinavo katalikių moterų draugijos skyrių, 10 m. buvo jo pirmininkė.
Broliai ir seserys – Magdalena Borutaitė (Bajerčienė, 1902 m. Kūlokų kaime, Liudvinavo valšč. – 1992 m. spalio 19 d. Vilniuje, palaidota Alytaus senosiose kapinėse prie bažnyčios), 1930 m. baigė VDU istoriją, mokytojavo, dėstė istoriją gimnazijose, nuo 1936 m. Alytaus gimnazijoje. Rusų okupatmečiu dėstė rusų kalbą. Jos vyras Konstantinas Bajerčius – lituanistas, dirbo mokytoju pradinėse mokyklose, Alytaus mokytojų seminarijoje, buvo Seminarijos mokytojas ir inspektorius, rusų okupatmečiu buvo miškinių-partizanų ryšininkas, suimtas 1946-12-06 (1946-12-08 Alytaus saugume per tardymą užmuštas, palaidojimo vieta nežinoma).
— Petronėlė Borutaitė (Starkienė, 1911 m. Kūlokų kaime, Liudvinavo valšč. – 2004 m.lapkričio 23 d. Havajuose, palaidota Los Angeles kapinėse JAV), studijavo ir baigė mediciną stomatologiją VDU (1936), įgijo dantų gydytojos specialybę, dirbo Simne ir Alytuje. 1944 m. su vyru gydytoju Jurgiu Starkumi ir vaikais emigravo į Vakarus, nuo 1940 m. apsigyveno Čikagoje, ten gydytojos praktika neužsiemė.
— Petras Boruta (1907 m. Kūlokų kaime, Liudvinavo valšč. – 1966 m. Marijampolėje, palaidotas senosiose Liudvinavo kapinėse), ūkininkas, tėviškės Kūlokų kaime šeimininkas.
Jonas Boruta (1915 m. Kūlokų kaime, Liudvinavo valšč. – 1996 m. Kaune, palaidotas Kauno Seniavos kapinėse), inžinierius, gamybos vadovas, universiteto dėstytojas, rezistentas, politinis kalinys.

Šeima – žmona Ona Borutienė (iki 1927 m. Kazanskaitė, civilinė metrikacija Rygoje, 1905 m. – 1941 m. lapkričio 13 d., palaidota Vilniaus Saulės kapinėse), bibliotekininkė. Išvertė keletą knygų iš latvių kalbos. Apie ją K. Boruta parašė knygą „Gyvenimas drauge su draugu“.
— žmona (1945–1957 m.) Jadvyga Čiurlionytė-Abraitienė-Borutienė (1898 m. balandžio 13 d. Druskininkuose – 1992 m. balandžio 1 d. Vilniuje, palaidota Druskininkų kapinėse), etnomuzikologė, menotyros daktarė, profesorė, visuomenės veikėja, jauniausioji M. K. Čiurlionio sesuo.
— žmona (1961-01-07 – 1965-03-09) Elga Kaktyn (Pētersone)-Motuzienė-Borutienė (1917 m. gruodžio 5 d. Maskvoje – 2005 m. liepos 14 d. Vilniuje, palaidota Vilniaus Antakalnio kapinėse), filologė (VU, 1960).
Dukra – Eglė Dalia Borutaitė (Makariūnienė, g. 1933 m. gruodžio 12 d. Kaune), fizikė, fizinių mokslų daktarė, fizikos mokslo istorikė, bibliografė.

Mokslo ir studijų metai

1912 m. pradėjo mokytis Marijampolės apskr. Liudvinavo pradžios mokykloje. I pasaulinio karo metais su tėvais karo pabėgėliais gyveno Maskvos priemiestyje Bogorodske, mokėsi Maskvos ir Bogorodsko gimnazijose.

1918 m. su tėvais grįžo į Lietuvą. Mokslą tęsė Marijampolės „Žiburio“ gimnazijoje, nuo 1920 m. Marijampolės mokytojų seminarijoje. Čia aktyviai dalyvavo aušrininkų veikloje. 1924 m. už dalyvavimą Gegužės 1-osios demonstracijose iš seminarijos pašalintas. Egzaminus išlaikė eksternu.

19241926 m. Lietuvos universiteto Humanitarinių Mokslų fakultete studijavo lietuvių kalbą, literatūrą ir istoriją. 1925 m. rudenį išėjo pirmasis eilėraščių rinkinys „A-lo!“, nuo sausio 1 d. iki lapkričio 13 d. mokytojavo Kauno žydų gimnazijoje.

1925 m. gegužės mėn. buvo suimtas už leidinyje „Draugas jauniems“ išspausdintus Gegužės 1-osios šūkius, leidinys konfiskuotas, bet nuo arešto paliuosuotas. Metų pabaigoje lapkričio 8 d. K. Boruta su kitais studentas aušrininkais už viešą paskaitą-protestą prieš mirties bausmę, surengtą universitete, suimtas ir su kitais aušrininkais nuteistas 1 mėn. kalėti. Iš universiteto pašalintas iki kitų mokslo metų pradžios 1926 m. rugsėjo. Už politinę veiklą socialistinio jaunimo ir darbininkų organizacijose, opoziciją valdžiai, buvo priverstas emigruoti į užsienį.

1926 m. vasario mėn. išvyko į Austriją, įstojo į Vienos universiteto Filosofijos fakultetą. Studijavo literatūrą, filosofiją ir istoriją. 1927 m. vasarą atostogų Lietuvoje metu buvo suimtas ir paleistas su sąlyga, kad išvyks iš Lietuvos.

1927 m. pasitraukė į Latviją, bendradarbiavo su latvių dailininkais, rašytojais, įsijungė į lietuvių emigrantų veiklą. 1928 m. Rygoje išleido knygų: „Kryžių Lietuva“, 1927 m., „Drumstas arimų vėjas“ apsakymai, 1928 m., „Namas Nr. 13“, apysaka, 1928 m., almanachą „Audra“.

1928 m. išvyksta iš Latvijos į Austriją Vieną.

19281930 m. Vienos universitete tęsė literatūros ir filosofijos studijas, išklausė 8 semestrų kursą, tačiau neturėdamas pinigų diplomo negavo. Gyvendamas užsienyje bendradarbiavo žurnale „Trečias frontas“.

1930 m. persikėlė į Berlyną, kur buvo leidžiamas laikraštis „Kova“.

Gyvenimo kelias

Tarpukaris

1931 m. grįžo į Lietuvą. 1932 m. redagavo žurnalą „Aušrinė“, literatūrinį almanachą almanachą „Darbas“, pradėjo rengti eilėraščių rinktinę „Duona kasdieninė“.

Už nelegalią politinę veiklą 1933 m. kovo 28 d. buvo suimtas ir nuteistas 4 metams sunkiųjų darbų kalėjimo. Kalėjo Kauno sunkiųjų darbų ir Marijampolės kalėjimuose. 1935 m. Lietuvių rašytojų draugijos pastangomis amnestuotas.

Kalėdamas Kaune vertė knygas, buvo vienas iš trijų „Tarptautinio žodžių žodyno“ sudarytojų (išleistas 1936 m.). 1936 m. išėjęs į laisvę „Knygų leidimo komisijos“ buvo išsiųstas į Norvegiją pastudijuoti norvegų kalbos. Išleido H. Ibseno „Brando“ vertimą, savo poezijos rinktinę „Eilės ir poemos“, romaną „Mediniai stebuklai“, „Keliones į Šiaurę“ (1 t. 1938 m.; 2 t. 1939 m).

1938 m. išrinktas Lietuvos rašytojų draugijos sekretoriumi. Bendradarbiavo laikraščiuose ir žurnaluose „Lietuvos žinios“, „Kultūra“. 1940 m. redagavo žurnalą „Dienovidis“ (atsakingasis sekretorius). Išleido eilėraščių knyga „Kryžių Lietuva“ ir novelių romaną „Saulę ant savo pečių parnešti išėjo“.

1938 m. Kauno raj. Garliavos apylinkėje, Ražiškių kaime, ant vadinamojo Čigonkalnio, pasistatė namelį, kur su šeima gyveno iki 1940 m. rudens. 1956 m. sodyboje įsikūrė brolis Jonas su šeima.

Sovietmetis

1940 m. liepos 21 d. susirinkusį prosovietinį Liaudies Seimą Kazys Boruta pasveikino gana aptakiu ketureiliu, bet ten nebuvo nei Stalino saulės, nei pašlovinimo Stalinui.

Nuo 1941 m. K. Boruta gyveno ir dalyvavo kultūrinėje veikloje Vilniuje. Su kitais, tarp jų ir V. Krėve-Mickevičium, rengė kuriamai Mokslų akademijai (LMA) dokumentus, akademijos statutą. LMA buvo įsteigta 1941 m. sausio 16 d. Dirbo Mokslų akademijos Literatūros muziejaus vedėju, aktyviai dalyvavo menininkų klubo ir Rašytojų sąjungos veikloje.

Karo metais dirbo Lietuvių literatūros institute, saugojo lituanistikos rankraštinį fondą, išgelbėjo nuo sunaikinimo Adomo Mickevičiaus rankraščius, padėjo gelbėti žydus. Baigiantis karui priverstinai buvo varomas į Vokietiją.

1946 m. kovo 17 d. K. Boruta buvo suimtas Onos Lukauskaitės-Poškienės bute. Spalio 20 d. pagal RTFSR baudžiamojo kodekso 58-12 straipsnį nuteistas 5 metams už tai, kad žinojo apie slaptos pogrindinės organizacijos Lietuvių tautinės tarybos (jos narė buvo ir Ona Lukauskaitė-Poškienė) „Atsišaukimą į laisvąsias pasaulio tautas“ (1946 m.) ir nepranešė saugumui (kaltinime suformuluota „apie tai, kad K. Boruta žinojo ir nepranešė“). Kalėjo Vilniaus kalėjimuose ir Rasų lageryje. Į Sibirą nebuvo išsiųstas žmonos Jadvygos Čiurlionytės pastangų dėka. 1946 m. K. Boruta pateikė amnestijos prašymą. 1949 m. sausio 25 d. amnestuotas. 1949 m. kovo 17 d. po trijų metų kalinimo paleistas iš kalėjimo.[1]

Išėjęs iš kalėjimo niekur negavo darbo. Ilgai negalėjo publikuoti savo kūrybos, net vertimai buvo leidžiami tik svetimom pavardėm. Tik 1955 m. po ilgo nutylėjimo išėjo jo pirmoji knyga pasakos „Dangus griūva“.

Kazys Boruta vien tik per 10 paskutiniųjų gyvenimo metų (iš kurių du metus buvo sunkus ligonis) parašė ir išleido 4 originalias knygas, apie 15 vertimų. Už viso savo gyvenimo kūrybą 1965 m. Kaziui Borutai buvo suteiktas Lietuvos SSR Nusipelniusio kultūros veikėjo vardas.

1997 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu (Nr. 1398) K. Boruta (po mirties) už žydų gelbėjimą vokiečių okupacijos metais apdovanotas „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi“.

Literatūrinė veikla

Eilėraščius pradėjo spausdinti 1923 m. Spaudoje pasirašinėjo slapyvardžiais: A. Vandra, Antanas Avižienius, Anupras Paketuris, E. Erika, E. Linonis, El. Vėtra, K. A. Apuokas, K. Aruta, K. Linonis, L. Vailila, Petras Povilionis, V. Vaja, V. Vandra, Vincas Dovinė.

<>

„Baltaragio malūną“ lietuvių kalba 1952 m. išleido leidykla „Terra“ Čikagoje. Pagal tos apysakos motyvus 1957 m. buvo pastatytas spektaklis Monrealio lietuvių teatre – įscenizacijos autorė ir režisierė B. Pukelevičiūtė. 1959 m. Monrealio RCA Victor studijoje „Baltaragui malūno“ spektaklis buvo įrašytas į plokšteles.

Sukurtas A. Žebriūno filmas „Velnio nuotaka“, 1979 m. sukurtas baletas (baletmeisteris V. Brazdylis, pastatytas ir Jerevano Spendijarovo teatre). K. Borutos kūriniai išversti į daugelį pasaulio kalbų. „Baltaragio malūnas“ pirmoji lietuvių autoriaus grožinės literatūros knyga išleista Reikjavike islandų kalba (1976 m. vertėjas Jorunouras Hilmarsonas).

Kazio Borutos leidiniai išversti į daugelį užsienio kalbų, vien “Baltaragio malūnas” į 15 kalbų.

2005 m. … d. Kazio Borutos šimtmečio proga Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas organizavo konferencija, kurioje įvairiapusiškai išnagrinėta jo kūryba.

Atminimo įamžinimas

  • 1989 m. jo vardu pavadinta Marijampolės seniūnijos mokykla – Liudvinavo Kazio Borutos vidurinė mokykla
  • 1970 m. Rasų kapinėse jam pastatytas antkapinis paminklas (skulpt. Vladas Vildžiūnas, archit. Jaunutis Makariūnas) Antkapyje iškaltos eilutės iš K. Borutos eilėraščio: „Laisvo vėjo valia drumstis, žalio šilo – gausti“
  • 1996 m. jo vardu pavadinta viena iš Verkių mikrorajono gatvių
  • 2005 m. išleistas pašto ženklas su jo portretu (dail. Aušrelė Ratkevičienė)
  • 2005 m. išleistas pašto vokas su jo portretu
  • 2012 m. išleista jo kūryba „Lietuvių literatūros lobynas“ 26 tomas

Bibliografija

Knygos:

  1. A-lo! Pirmoji poetiška raketa / eilėraščiai. – Kaunas: S. Joselevičiaus sp., 1925 m., 16 p. – Tiražas nenurod.
  2. Dainos apie svyruojančius gluosnius: Lyrika ir poemos / viršelis J. Burbos. – Kaunas: S. Joselevičiaus sp., 1927 m., 31 p. – Tiražas nenurod.
  3. Kryžių Lietuva: eilėraščiai. Viršelis N. Strunkės. – Ryga: Džiugas ir Co, 1927 m. 46 p. – Tiražas nenurod.
  4. Drumstas arimų vėjas: apsakymai. Viršelis N. Strunkės. – Ryga: Audra, 1928 m. 91 p. – Tiražas nenurod.
  5. Namas Nr. 13. Romanas. Viršelis N. Strunkės. – Ryga: Audra, 1928 m. 64 p. – Tiražas nenurod.
  6. Suomių kraštas. Apybraiža. – Kaunas: Pažanga, 1931, 61 p. – Parašas Antanas Avižienius.
  7. Duona kasdieninė: Eilėraščiai. Medžio raiž. M. Bulakos. – Kaunas: Prometėjus 1934 m., 70 p.: portr., iliustr. – Tiražas nenurod.
  8. Mediniai stebuklai arba dievadirbio Vinco Dovinės gyvenimas ir darbai. J. Mikėno piešiniai. – Kaunas: Sakalas, 1938 m., 316 p.: iliustr. – Tiražas 3500 ir 200 egz. geresniame pop.
  9. Eilės ir poemos. Virš. B. Macutkevičiaus, Kaunas : Sakalas, 1938 m., 255 p. – Tiražas 2000 egz.
  10. Kelionės į Šiaurę nuo seniausių laikų ligi šių dienų. Viršelis A. Gudaičio. – Kaunas Spaudos fondas, 2 kn. 1938–1939 m. – Tiražas 3000 egz..
  11. Saulę ant savo pečių parnešti išėjo: novelių romanas. Iliustr. P. Augius. – Kaunas: Raudės sp., 1940 m., 143 p.: iliustr. – . – Tiražas 5000 ir 200 egz. geresniame pop.
  12. Baltaragio malūnas arba kas dėjosi anuo metu Paudruvės krašte: Apysaka. Medžio raiž. J. Kuzminskio. – Kaunas: Valst. grož. lit. l-kla, 1945, 255 p.: iliustr. – Tiražas 8000 egz.
1966 m. inscenizuotas Kauno dramos teatre. Pagal „Baltaragio malūną“ sukurta 1974 m. filmas „Velnio nuotaka“ (rež. Žebriūnas), 1973 m. sukurtas pirmasis lietuviškas miuziklas (kompozitorius V. Ganelinas), 1979 m. pastatytas baletas „Baltaragio malūnas“ (muzika V. Ganelino, baletmeist. V. Brazdylis), tačiau niekur nerašoma, kad visa tai sukurta K. Borutos „Baltaragio malūno“ motyvais.
1952 m. išleistas Čikagoje, l-kla: Terra.– Tiraž. 1000.
1962 m. išleistas Vilniuje, l-kla: Vaga.– Tiraž. 10000.
  1. Dangus griūva arba kas girdėta – negirdėta, bet į pasakas sudėta apie gyvulius, paukščius ir žvėris. Iliustr. D. Tarabildienė. –Vilnius: 1955 m. 295 p. – Tiražas 15000 egz. (Dar dvi laidos 1965, 1966)
  2. Sunkūs paminklai. Apysaka [skulptoriaus Vinco Grybo beletristinė biografija]. Dail. R. Gabrėnaitė. – Vilnius: Valst. grož. lit. l-kla, 1960 m. 380 p. – 10000 egz.
  3. Jurgio Paketurio klajonės su visokiais pavojais arba šventa teisybė, melo pasakos, kartūs juokai ir linksmos ašaros. Dail. A. Steponavičius. – Vilnius: Valst. grož. lit. l-kla, 1963 m., 280 p. – 15000 egz.
  4. Suversti arimai. Devynios eilių ir poemų knygos: [poezijos rinktinė]. Medžio raiž. M. Bulakos. – Vilnius: Vaga, 1964, 339 p.: portr., iliustr. – 6000 egz.

Išleista po rašytojo mirties:

  1. Pagirio linksmybės. Eiliuotos pasakos. Iliustr. A. Surgailienė. – Vilnius: Vaga, 1974 m., 27 p.: iliustr. – 500000 egz.
  2. Kazys Boruta. Gyvenimas drauge su draugu: atsiminimų metmens apie jaunystės draugą ir žmoną Oną Kazanskaitę-Borutienę. Dail. R. Orantas– Vilnius: Lietuvos rašyt. s–gos l–kla, 1999. – 157, [2] p.: iliustr., faks.
  3. Kazys Boruta. Vėtra mano sesuo; [sudarė Dalia Striogaitė]. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. 491 p.: portr. – (Lietuvių literatūros lobynas: LLL. XX amžius, ISSN 1822–2307; Nr. 26).

Vertimai:

  1. Panait Istrati. „Baragano dagynas“, vertimas ir pratarmė (1932)
  2. Romen Rolano „Žanas Kristofas“, 5 tomai
  3. Perl Buck „Geroji žemė“, 2 tomai (1935);
  4. Pear Buck „Sūnūs“, 2 tomai (1937, 1938)
  5. K. Korolenkon „Giria gaudžia“ (1937) ir vėlesni leidimai
  6. A. Tolstojus „Petras Pirmasis“, 2 tomai, 1935, 1937 m. ir vėlesni leidimai
  7. H. Ibsenas „Brandas“ 1937 ir vėlesni leidimai
  8. H. Ibsenas „Cezaris ir Galilėjietis“ 2 tomai (1938)
  9. Romen Rolano „Žanas Kristofas“, 5 tomai , Kaunas, išleistas 1946–1951 m. I tomas be vertėjo pavardės, (nes nuo 1946 m. K. Boruta jau sėdėjo sovietiniame kalėjime), II–V tomai kita pavarde
  10. Ruteris A. Aratai (Vilnius, 1952) be vertėjo pavardės
  11. V. Šekspyras. Daug triukšmo dėl nieko (Vilnius, 1952) be vertėjo pavardės; vėlesni leidimai su vertėjo Kazio Borutos pavarde
  12. F. Šileris. Vilius Telis (Vilnius, 1952) be vertėjo pavardės, vėlesni leidimai su vertėjo Kazio Borutos pavarde
  13. H. Ibsenas. Lėlių namai / knygoje H. Ibsenas. Dramos (Vilnius, 1963)
  14. Ir dar per 15 pasakų rinkinių iš rusų, ukrainiečių, latvių, lenkų kalbų

Nuorodos, šaltiniai

Vikicitatos
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose
  • Kazio Borutos kūryba
  • Kubilius Vytautas. Kazio Borutos kūryba.-2-asis papild. leid.-V.: Vaga, 1985.-215 p. (už šią knygą V. Kubiliui paskirta 1981 m. Lietuvos TSR valstybinė premija)

Kazys Boruta europos šalių enciklopedijose ir žinynuose

  1. /Lejealle L./ Littérature. Larousse encyclopédique. – Leid.: Grand Laroussee encyclopédique. T. 6. Paris, 1962, p. 795. – Taip pat 1968, 1971 m. leid.
  2. Eckert, Rainer. Boruta Kazys / R.E. – Vok. // Lexikon fremdsprachiger : Schriftsteller von den Anfängen bis zur Gegenwart / [sudarytojai] Gerhart Steiner ir kt. Bd. 1 : A-G. – Leipzig, 1977; Bd. 1: A-G. – P. 237–238.
  3. Erhart, Adolf. Boruta Kazys / ae. – Ček. // Slovník spisovatelů : sovetský. Svaz. Literatura ruská, ukrajinská… Sovĕthéno Pobaltí ir kt. – Praha, 1977. – T. 1: (A-K). – P. 250–251.
  4. Boruta, Kazys. – Vok. // Fremdschprachiger Schriftsteller / [sudarytojas Gerhart Steiner]. – [3-iasis patais. leid.]. – Leipzig, 1980. – P. 118.
  5. Eckert, Rainer. Boruta Kazys / R. E. – Vok. // Lexikon fremdsprachiger : Schriftsteller von den Anfängen bis zur Gegenwart / [sudarytojai] Gerhart Steiner ir kt. – Bd. 1: A-G. – Leipzig, 1981. – P. 237–238.
  6. Boruta, Kazys. – Vok. // Fremdschprachiger Schriftsteller / [sudarytojas Gerhart Steiner]. – [4-asis patais. leid.]. – Leipzig, 1982. – P. 118.
  7. Kazys Boruta // Vanagas, Vytautas. Lietuvių rašytojų sąvadas. –Vilnius, 1987. – P. 214, 386, 397.
  8. Boruta, Kazys. – Iliustr. // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius, 1988. – T. 1, p. 311, 403.
  9. Boruta K. Baltaragisŭv mlýn ; Drĕvěné zázraky / [vertė] V. Gaja. – Praha, 1987. – Ček. // Slownik svetových literárnich del. – Praha, 1988. – T. 1: A-L. – P. 119–120.
  10. Boruta, Kazys. – Portr. – Slovak. // Encyklopēdia literārnych diel / [sudarytojas Liboras Knezekas]. – Bratislava, 1989. – Abėcėlės tvarka įtraukta ir 30 lietuvių rašytojų: K. Boruta ir kt.
  11. Dini, Pietro. Boruta, Kazys / P.D. – Ital. // Dizionario litterario Bompiani degli autori di tutti i tempt e di tutte de letterature. – Milano, 1987. – T. 1, p. 308.
  12. Kazys Boruta // Vanagas, Vytautas. Lietuvių rašytojų sąvadas. – 2-asis patais. ir papild. leid. –– Vilnius, 1996. – P. 247, 534, 551.
  13. Boruta, Kazys // Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius, 1997. – P. 70.
  14. Boruta, Kazys // Lietuvių literatūros enciklopedija. – Vilnius, 2001. – P. 73–74.
  15. Boruta, Kazys. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2003. – T. 3, p. 374.

Kituose leidiniuose

  1. Kazys Boruta. Bibliografija 1921–1976. – Portr. / Valerija Vilnonytė. – Vilnius, 1978, 281, [1] p.
  2. [Kazio Borutos] II. Literatūros rodyklė (1977–2005) / sudaryt. Eglė Borutaitė-Makariūnienė, Irena Blažienė; red. kolegija: Lina Kanopkienė (ats. red.) Juozas Marcinkevičius pirm.), Birutė Railienė, Povilas Saudargas, p.113–234. – In: Kazys Boruta [Konferencijos medžiaga]. – Vilnius: LLTI, 2005. – 234 p.: iliustr.
  3. Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2007. – 82 psl. Šiame puslapyje K. Borutos pavardės nėra
  4. http://www.lsds.lt/lt/pages,id.94
  5. Vytautas Kubilius. Kazys Boruta. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985, 275–276 psl.
  6. Vytautas Kubilius. Kazys Boruta. Visuotinė Lietuvių enciklopedija, T. 3 (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, p. 374.
  7. http://www.post.lt/katalogas/item_details.php3?item_id=908&parent_id=182
  8. Susitikimai su Kaziu Boruta: atsiminimai; sudarė Eglė Borutaitė-Makariūnienė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, 255 p.: iliustr.
  9. Vytautas Kauneckas. Atsiminimai apie K. Borutą. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 604 psl.

Dr. Dalios Striogaitės knygos apie K. Borutos kūrybą:

Poetinė proza: K. Borutos kūrybos pagrindu, 1976 m.
Avangardizmo sukūryje, studija, 1998 m.
Baltaragio malūnas ir jo byla, [sudarė Dalia Striogaitė]., 2005 m.
Kazys Boruta, [sudarė Dalia Striogaitė]., 2005 m.
Kazys Boruta. Vėtra mano sesuo; [sudarė Dalia Striogaitė]. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. 491 p.: portr. – (Lietuvių literatūros lobynas: LLL. XX amžius, ISSN 1822–2307; Nr. 26).

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: