Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Kazys Misius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kazys Misius
Kazys Misius.png
Kazys Misius 2014 m.

Gimė 1942 m. gruodžio 5 d.
Paymėžio k., Kvėdarnos valsčius, Šilalės rajonas

Veikla
inžinerinė, kultūrinė
Sritis kraštotyra, istorija, enciklopedija
Pareigos
  • 1963-1972 Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla, skaičiavimo mašinų derintojas

  • 1972-1983 Vilniaus elektros matavimo prietaisų gamykla, vyresnysis inžinierius elektronikas

  • 1983-1992 Prekybos ministerijos Skaičiavimo centras, vyresnysis inžinierius elektronikas

  • 1992-1996 Kultūros palikimo studijų centras, vyresnysis specialistas

  • 1996-2006 Kultūros paveldo centras, vyresnysis specialistas

  • 2006-2014 Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institutas, mokslo darbuotojas

Išsilavinimas
  • 1953-1961 Kvėdarnos vidurinė mokykla, moksleivis

  • 1961-1967 Kauno politechnikos institutas Vilniaus filialas, studentas

Kazys Misius (g. 1942 m. gruodžio 5 d. Paymėžio k. Kvėdarnos valsč., Šilalės r.) – inžinierius, kraštotyrininkas, istorikas, enciklopedininkas, mokslo darbuotojas, visuomenininkas.

Turinys

Kilmė ir šeima

Tėvai – A. Misius (g. ... m.); – A. Misiuvienė (iki ... m. ~aite, g. ...). Abu tėvai buvo valstiečiai, turėjo 9 ha žemės
Broliai, seserys – Ona, Danutė, Adelė ir Algis

Žmona – Alė Misiuvienė (iki ... m. Kazėnaitė, g. 1941 m. vasario 21 d.)

Išsilavinimas

19491953 m. Kazys mokėsi Šventų (vėliau pervadintoje Žadeikių) pradinėje mokykloje, o 19531961 m. – Kvėdarnos vidurinėje mokykloje. Nors jis ir buvo silpnos sveikatos, mokėsi geriau negu vidutiniškai. Vidurinėje mokykloje iš Petro Tarasenkos knygelių susidomėjo krašto pažinimu, dalyvavo turistų būrelyje. Nors domėjosi Lietuvos istorija, bet jį erzino diegiamas požiūris į Lietuvos istoriją beveik viską aiškinti per klasių kovą. Todėl tolesnėms studijoms buvo pasirinkta ne istorija.

1961 m. Kazys Misius įstojo į Kauno politechnikos institutą (KPI) Elektrotechnikos fakultetą, pasirinkdamas tada atrodžiusią romantinę Skaičiavimo mašinų ir prietaisų specialybę.

Pagal tada galiojusią tvarką, įstojusieji į KPI nuo pirmo kurso turėjo atlikti pusantrų metų gamybinę praktiką pagal pasirinktą specialybę. Visą akademinę grupę tada išvežė į Vilnių, kur studentai dirbo Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje. Paskaitos vykdavo vakarais. K. Misius buvo paskirtas į transformatorių surinkimo brigadą, kur įsigijo šaltkalvio surinkėjo kategoriją ir čia dirbo pusantrų metų.

Grįžus į Kauną, Kazys ilgėdamasis jau priprastos sostinės ir norėdamas geresnio materialinio gyvenimo su draugu po dviejų kursų perėjo į tos pačios specialybės Vilniaus filialo vakarinį skyrių. Baigęs derintojų kursus įsidarbino Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje skaičiavimo mašinų derintoju.

Studijuodamas tiek dieniniame, tiek vakariniame skyriuose, išskyrus pažintines keliones, jokioje visuomeninėje veikoje nedalyvavo.

1967 m. baigė KPI įgydamas ... specialybę.

Darbinė veikla

19631972 m. Kazys Misius dirbo Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje skaičiavimo mašinų derintoju.

19721983 m. - Vilniaus elektros matavimo prietaisų (Elektros skaitiklių) gamykloje vyresnysis inžinierius elektronikas, prižiūrintis ir taisantis skaičiavimo techniką.

19831992 m. - Prekybos ministerijos Skaičiavimo centre irgi vyresnysis inžinierius elektronikas, prižiūrintis ir taisantis skaičiavimo techniką.

Atgimimo laikotarpyje Kazys Misius dėl savo įdirbio buvo pakviestas dirbti į „Kultūros palikimo studijų centrą“ (1993 m. kovą reorganizuotas į Kultūros instituto Palikimo studijų centrą) vyresniuoju specialistu. Šioje darbovietėjis jis išbuvo 19921996 m.

1996 m. perkeltas į „Kultūros paveldo centrą“ tokiose pat pareigose.

2006 m. išėjęs į pensiją Kazys Misius buvo pakviestas mokslo darbuotoju į Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institutą, kuriame išdirbo iki 2014 m.

Kultūrinės veiklos paviliotas

1967 m. Kazys įsijungė į Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos veiklą. Ši draugija organizavo kraštotyros ekspedicijas, pradėjo leisti lokalines monografijas. K. Misius nuo tada daug ėmė rūpintis ir savo savišvieta. 1969 m. jis lankė ir baigė Liaudies universiteto Paminklų apsaugos fakultetą. Paskaitas Dailės parodų rūmuose skaitydavo žymūs kultūros darbuotojai, neabejingi kultūros paminklų išsaugojimui.

Palanki kultūrinė aplinka buvo ir darbovietėje. Prie skaičiavimo gamyklos veikė skaičiavimo technikos konstravimo biuras. Jame inžinieriumi dirbo būsimasis profesionalus istorikas akademikas Edvardas Gudavičius. Aktyviai veikė to biuro kraštotyros būrelis. Buvo suorganizuotas E. Gudavičiaus Lietuvos istorijos paskaitų kursas, daugiausia iš lietuvių kovų su kryžiuočiais laikotarpio. Jas visas išklausė ir Kazys.

Kazys Misius 1969 m. įsijungė į Vilniaus miesto kraštotyros klubo "Ramuva", kuriam vadovavo Alfonsas Andriuškevičius ir į "Žygeivių klubo" veiklas. Abu šie klubai rengdavo įvairaus turinio, istorijos, etninės kultūros, tautosakos ir kitomis temomis turiningas paskaitas. Organizuodavo vėlinių, Rasos ir kitas šventes. Šie klubai greit pakliuvo į valdžios nemalonę, buvo persekiojami, pagaliau uždaryti. Be to jis įsijungė į oficialias „Kraštotyros draugijos“ ekspedicijas Krakėse ir Gervėčiuose (Baltarusijoje). Deja, pastaroji ekspedicija buvo paskutinė. Uždrausta ir parengta Gervėčių monografija.

Už dalyvavimą šių klubų veikloje Kazys pakliuvo į tuometinio Valstybės saugumo komiteto įskaitą, buvo apklaustas, pagaliau raštiškai įspėtas, kad už nepageidaujamos medžiagos rinkimą, dalyvavimą neoficialiuose renginiuose, jam bus iškelta baudžiamoji byla.

Išarti istorijos dirvonai

Kultūrinės veiklos pasekmėje Kaziui kilo mintis parašyti savo parapijos miestelio – Kvėdarnos istoriją. Todėl jis ėmė rinkti žinutes iš periodinės spaudos korespondencijų. Pervertė visų esamų bibliotekose periodinių leidinių lietuvių kalba komplektus. Deja, beveik visa periodika nuo 1917 iki 1944 m. buvo specialiuose fonduose. Baigęs peržiūrėti prieinamą periodiką, ne ką Kvėdarnai tesurado.

Kilo mintis rinkti medžiagą visų Šilalės miestelių istorijoms. Kai antrą kartą pradėjo vartyti tą pačią periodiką, ėmėsi išsirašinėti žinutes visiems Lietuvos miesteliams. Taip susikaupė žinių įvairiems miesteliams.

Tuo laikotarpiu jis leidosi į kultūrines pažintines keliones po Lietuvą. Daugiausia vienas, kad nebūtų persekiojamas. Taip pabuvojo beveik visuose Lietuvos miesteliuose. Keliaudavo dviračiu, autobusais, pėsčiomis, kartais pavėžėdavo automobiliais pažįstami draugai.

Kadangi Kazys dalyvavo Krakių ekspedicijoje, 1973 m. iš Kėdainių rajono Kultūros skyriaus jis gavo tarpininkavimo raštą tyrinėti Lietuvos valstybės istorijos archyve, kuriame su nedidelėmis pertraukomis įsitaisė tikriausia iki gyvenimo pabaigos.

Kadangi darbas tiesioginėse darbovietėse buvo pamaininis, todėl kas antrą savaitę jis galėjo jau iš ryto sėdėti archyve, nes jų bibliotekų retų spaudinių skaityklos dirbdavo iš ryto. taip sužinojo, kokie žinių lobiai ten slypi. Žymiai pasipildė išrašai apie miestelius. Be viso to jis pradėjo domėtis ir lietuvių spaudos draudimu, knygnešiais.

Mokslų akademijos bibliotekos darbuotojas, žymus istorikas Rimantas Jasas, pastebėjęs Kazį dažnai ir atkakliai skaitantį toje bibliotekoje, pasiteiravo, kuo jis domisi. Pasakius, kad Lietuvos miestelių istorijomis, knygnešiais, bažnyčių istorijomis - sekė jo patarimas, kad dabar tokios medžiagos skelbimui spaudoje galimybių nėra ir pasiūlė pagalvoti ar verta gadinti sveikatą, gal geriau eiti meškerioti. Tačiau netrukus tas pats R. Jasas neprašant rekomendavo Kazį Misių Enciklopedijų redakcijai. Taip jis 1984 m. tapo „Tarybų Lietuvos enciklopedijos“ bendradarbiu Lietuvos miestelių istorijos tema.

Kazys Misius bendradarbiavo tęstiniuose leidiniuose: „Žemaičių praeitis“, „Šilalės kraštas“, „Žiemgala“, „Lietuvos paminklai“, Lietuvos valsčių serijos monografijose ir kt.

Atgimimo laikotarpiu Kazys buvo pakviestas dalyvauti visuomeninės Žemaičių akademijos veikloje.

Bibliografija

MONOGRAFIJOS

  • Didysis knygnešys Jurgis Bielinis (kartu su Benjaminu Kaluškevičiumi). Vilnius: Diemedis, 2006, 310 p.
  • Elektrėnų dekanato sakralinis paveldas (kartu su S. Poligiene). Vilnius: Savastis, 2008, 420 p.
  • Kazys Misius. Kražių mokykla ir gimnazija 1773–1844 metais. Žemaičių praeitis. 17 knyga. Vilniaus dailės akademijos leidykla. Vilnius. 2015. Redaktorė Ona Balkevičienė. Spausdino UAB „Petro ofsetas“. – 298 p. : iliustr. ISSN 2424-4406 ISBN 978-609-447-187-2 UDK 373.5(474.5)(091)

ENCIKLOPEDINIAI ŽINYNAI

  • Lietuvos katalikų bažnyčios. Žinynas (kartu su Romualdu Šinkūnu). Vilnius: Pradai, 1993, 624 p.
  • Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai: 1864–1904. (kartu su Benjaminu Kaluškevičiumi). Vilnius: Diemedžio leidykla, 2004, 670 p.
  • [Vietovės]: visų Joniškio rajono gyvenviečių istorinė apžvalga, enciklopedinės žinios, su šaltinių nuorodomis, leid.: Joniškio kraštas. Enciklopedinis žinynas, parengė V. Didžpetris. Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2011, p. 47–127.
  • Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 2-oji knyga (kartu su Benjaminu Kaluškevičiumi). Vilnius: Diemedis, 2014, p. 278.
  • Šilalės krašto bažnyčios: istorija ir architektūra (kartu su kitais). Šilalės r. savivaldybės biblioteka, 2016, 212 p.

SUDARYTI IR PARENGTI LEIDINIAI

  • Kvėdarna (ser. Lietuvos valsčiai), vyriausiasis redaktorius K. Misius, sudarė K. Misius, A. Auksoriūtė, P. Krikščiūnas. Vilnius: Versmė, 2004, 1147 p.
  • Kaltinėnai (ser. Šilalės kraštas, kn. 9), sudarė K. Misius, V. Jocys, A. Auksoriūtė. Vilnius: Margi raštai, 2010, 853 p.
  • Lietuvos dvarų sodybų atlasas, t. 1: Šilalės rajono savivaldybė, sudarė R. Butvilaitė, parengė K. Misius, D. Puodžiukienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2012, 271 p.

Nuorodos, šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: