Kazys Skaisgirys

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kazys Skaisgirys (1891 m. kovo 16 d. Marčiukų k., Lukšių valsč., Šakių apskr. – 1944 karo metu dingo Vokietijoje), vargonininkas, chorvedys.

Biografija

Baigęs Lukšių pradžios mokyklą, 19091912 pas vietos parapijos vargonininką mokėsi vargonuoti. Pirmojo pasaulinio karo metais vargonininkavo Rusijoje, o 19231944 Plokščiuose ir Sintautuose (Šakių apskr.). 19261929 Klaipėdoje vasaros metu lankė muzikos kursus mokytojams ir gavo vargonininko cenzą (dėst. J. Žilevičius). Su Sintautų bažnyčios choru K. Skaisgirys dalyvavo 1924 ir 1928 visos Lietuvos dainų šventėse Kaune, o su bažnyčios ir Saulių sąjungos chorais 1938 Klaipėdos ir 1939 Alytaus dainų šventėse. Jo sūnus, taip pat Kazys Skaisgirys (1927–2005), nuo 1949 gyveno JAV – Chicagoje, IL, ir yra daug pasidarbavęs lietuvių išeivijos muzikinei kultūrai.

Nuo 1981 K. Skaisgirys (sūnus) vadovavo J. Žilevičiaus ir J. Kreivėno lietuvių muzikologijos archyvui, nuo 1987 kartu su S. Sližiu redagavo žurnalą „Muzikos žinios", rašė straipsnius, tvarkė, redagavo ir leido muzikos kūrinius bei kitokius leidinius.

Šaltinis

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: