Kelmė

Kitos reikšmės – Kelmė (reikšmės).

Kelmė
Visuotinė lietuvių enciklopedija
Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Kelmė 55°37′41″N 22°55′59″E
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3
Respublika:	Lietuva
Apskritis:	Šiaulių apskritis
Savivaldybė:	Kelmės rajono savivaldybė
Seniūnija:	Kelmės seniūnija
Gyventojų:	9 150 (2011 m.)
Plotas:	7,850 km²
Tankumas (2011):	1 166 žm./km²
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Ke­l̃mė Kilmininkas: Ke­l̃mės Naudininkas: Ke­l̃mei Galininkas: Ke­l̃mę Įnagininkas: Ke­lmè Vietininkas: Ke­l̃mėje
Istoriniai pavadinimai
rus. Кельмы
Pašto kodas:	LT-86001
Filmuota medžiaga.
Vikiteka:	KelmėVikiteka

Kelmė – miestas vakarų Lietuvoje, Šiaulių apskrityje. Kelmės rajono savivaldybės centras, Kelmės seniūnija. Miestas spindulinio plano.

STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI

Bažnyčios: Neogotikinė trinavė Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, pastatyta 1901–1912 m., architektas Karlas Eduardas Strandmanas). Bažnyčios viduje yra dailininkės S. Dembovskytės-Romerienės („Švč. Jėzaus Širdis“, manoma, apie 1918 m.), A. Valeškos („Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas priima Kelmės bažnyčios projektą“ 1931 m.), Z. Petravičiaus („Šv. Jurgis“, manoma, nutapytas Antrojo pasaulinio karo metais) paveikslai. Kelmės evangelikų reformatų bažnyčia Kelmės evangelikų liuteronų bažnyčia

Kelmės dvaro sodyba, XVIII a. architektūros ir istorijos paminklas.

✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS

✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI

Paštas

✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS

SUSISIEKIMAS

LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS

Geografija

Kelmės malūnas

Miestas įsikūręs į rytus nuo kelio  A12  Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas , 42 km į pietvakarius nuo Šiaulių, Kražantės kairiajame krante. Per miestą teka Kražantės intakas Vilbėnas.

Žiūrėti didesniame žemėlapyje Kelmė OpenLayers žemėlapyje Kelmė „WikiMapia“ žemėlapyje Kelmė TSRS topografiniame žemėlapyje.

Istorija

Senesnėje mokslinėje literatūroje galima užtikti, kad Kelmė pirmą kartą paminėta 1294 ar 1295 m. kaip Kymel ar Kimel Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikoje“ – taip minima Kimelio pilis, kurią išgriovę kryžiuočiai. Tačiau lietuviškojo kronikos vertimo leidėjas ir komentatorius Romas Batūra įrodė, kad Kimel buvo prie Nemuno ir tai gali būti dabartinis Kaimelio kaimas Šakių rajone. Pagal kitą versiją, Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose 1386 m. minima vietovė Stabuncaln, Stabekalne, 1395 m. Stabekalmen, buvusi dabartinės Kelmės apylinkėse ir galėtų būti laikoma pirmu gyvenvietės paminėjimu. Pirmasis šią gyvenvietę su Kelme susiejo Teodoras Hiršas 1863 m. Prūsijos istorijos šaltinių rinkinyje.

Kelmė istorijos šaltiniuose minima nuo 1410 m. 1416 m. pastatyta bažnyčia. 1511 m. gavo teisę rengti turgus. XV a. minimas Kelmės dvaras, kuris nuo 1591 m. iki Pirmojo pasaulinio karo priklausė Gruževskiams. 1526 m. minimas miestelis. 1615 m. pastatyta Kelmės evangelikų reformatų bažnyčia, prie kurios veikė mokykla. Bažnyčios mecenatais buvo dvi giminės – Gruževskiai ir Urbanavičiai. Šių giminių iškilūs atstovai buvo laidojami bažnyčios koplyčioje. 1655 m. ir 1701 m. miestą sudegino Švedijos kariuomenė.

1830 m. įsteigta spirito varykla, 1833 m. – odų apdirbimo įmonė, 1860 m. – alaus darykla. Veikė kahalas. 1831 m. dvarininkas Julius Gruževskis sudarė sukilėlių I ulonų pulką (550 žmonių), sukilėliai buvo užėmę Kelmę. Miestas pradėjo sparčiai plėstis per jį 1858 m. nutiesus plentą Ryga–Tilžė. Kelmė tapo stambia pašto diližanų stotimi, prekyviete, ypač garsėjo arklių turgumis. 1863 m. birželio 19 d. prie Kelmės P. Šimkevičiaus ir R. Krasausko sukilėlių būriai kovėsi su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. Draudžiamąją lietuvišką spaudą Kelmėje platino D. Gotautas, S. Samuilis, K. Stanaitytė ir kiti knygnešiai. 1866 m. pradėjo veikti realinė dviklasė mokykla, 1904 m. – mergaičių pradžios mokykla. 1919 m. pradinė mokykla pertvarkyta į progimnaziją, ši 1938 m. – į vidurinę.

XIX a. pabaigoje veikė dvi odų dirbtuvės, dvare – vandens ir garo malūnai, spirito varykla. 1905 m. vyko mitingai ir demonstracijos, išvaikyta carinė valsčiaus valdyba, uždarytos degtinės varyklos, reikalauta leisti vaikus mokyti lietuvių kalba. Per Pirmąjį pasaulinį karą 1915 m. Kelmė sudegė.

1941 m., 1948–1949 m. ir 1951 m. SSRS okupacinė valdžia ištrėmė 45 Kelmės gyventojus. 1941 m. liepos 26 d. Paverpenio kaime prie Kelmės vokiečių okupacinės valdžios nurodymu nužudyta ir užkasta apie 480 miesto ir apylinkių gyventojų žydų. Kelmė nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą: po karo liko 15-20 proc. pastatų.

1945 m. liepos 19 d. Kelmės valsčiaus Virtukų miške įvyko Lietuvos partizanų Žebenkšties rinktinės (54 žmonių) kautynės su NKVD kariniu daliniu. Vėliau apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Birutės rinktinės, Jūros srities partizanai. 1953 m. sausio 17 d. netoli Kelmės sunaikintas Jūros srities štabas, A. Bakšys, A. Jurkūnas, E. Gendrolytė-Jurkūnienė nusišovė.

1947 m. Kelmei suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu veikė trikotažo ir linų fabrikai, pieninė, pastatytas prekybos centras (archit. E. Beinortas), daug liaudies meistro J. Liaudansko skulptūrų („Skalbėja“ miesto centre ir kitos).

1998 m. patvirtintas dabartinis Kelmės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI–XVI a.	Kelmės valsčiaus centras	Žemaičių seniūnija
XIX a. pabaiga – XX a. pradžia		?
1915–1917 m.		Kelmės apskrities centras
1919–1947 m.		Raseinių apskritis
1947–1950 m.	apskrities pavaldumo miestas, Kelmės valsčiaus centras	Kelmės apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Kelmės rajono centras	Šiaulių sritis
1953–1995 m.
nuo 1995 m.	Kelmės seniūnija	Kelmės rajono savivaldybės centras	Šiaulių apskritis

Pavadinimo kilmė

Miesto vardas tikriausiai kilęs nuo bendrinio žodžio kelmas, tad pirminė Kelmės reikšmė galėjusi būti „kelmuota vieta, kelmynė“.

Gyventojai

Kelmės kapinės

Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2011 m.
1833 m.	1861 m.	1865 m.*	1883 m.	1897 m.sur.	1923 m.sur.	1939 m.	1959 m.sur.
385	1 303	1 303	1 800	3 914	2 900	3 700	5 140
1970 m.sur.	1974 m.	1976 m.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2011 m.sur.	-
6 934	8 000	8 800	9 073	11 557	10 900	9 150	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma 2 500 5 000 7 500 10 000 12 500 15 000 1833 1861 1865 1883 1897 1923 1939 1959 1970 1974 1976 1979 1989 2001 2011

Žymūs žmonės

• Julius Gruževskis (1808–1865), 1831 m. sukilimo dalyvis
• Bronius Laucevičius-Vargšas (1884–1916), rašytojas. Jo vardo gatvėje tebestovi buvusios pradinės mokyklos pastatas, kuriame jis mokėsi. Pastatytas akmens paminklas rašytojui atminti (skulptorius J. Liaudanskas).
• Stasys Laucius (1897–1965), poetas, dramaturgas.
• Juozas Grybauskas (1906–1964), aktorius, režisierius.
• Icchokas Meras (1934–), prozininkas, scenaristas
• Algimantas Švėgžda (1941–1996), tapytojas, grafikas
• Česlovas Judeikis (1949–), teatro ir kino aktorius
• Aleksandras Rusteika (1950–), architektas, projektavęs Kelmės daugiabučius
• Virginijus Šimoliūnas (1951–), dailininkas, tapytojas, pedagogas
• Rimas Tuminas (1952–), teatro režisierius ir pedagogas
• Kęstutis Masiulis (1957–), politinis bei visuomenės veikėjas
• Nijolė Medvedeva (1960–), lengvaatletė, nacionalinio rekordo savininkė.

Kelmės kapinėse palaidoti:

• Vladas Putvinskis (1873–1929), dvarininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas, rašytojas, knygnešys, žuvininkystės pradininkas Lietuvoje.

Švietimas ir kultūra

Kelmės dvaro rūmai

Kelmėje yra:

• Kelmės meno mokykla
• Kelmės Jono Graičiūno gimnazija
• Kelmės Aukuro vidurinė mokykla
• Kelmės suaugusiųjų mokymo centras
• Kelmės Kražantės pagrindinė mokykla
• Kelmės specialioji mokykla
• 2 darželiai-mokyklos: „Ąžuoliukas“ ir „Kūlverstukas“
• Kelmės profesinio rengimo centras
• Kelmės mažasis teatras, įsteigtas 1993 m.
• Kelmės krašto muziejus.
• Žemaitės viešoji biblioteka
• Turizmo ir verslo informacijos centras.

Kelmėje vykta tarptautiniai renginiai: festivalis „Kelmės scena“, Tradicinė liaudies meno šventė. Leidžiami laikraščiai „Bičiulis“ (nuo 1948 m.), „Šiaulių kraštas“ (nuo 1990 m.), „Kelmės kraštas“ (nuo 2000 m.) Šiaurinėje miesto dalyje yra Kelmės pušynas, rytinėje – kolektyviniai sodai.

Ekonomika

Pramonės svarbiausios šakos – duonos ir pyrago gaminių (bendrovė „Kelmės duona“), pieno („Kelmės pieninė“), mėsos, linų pluošto („Kelmės akcinė linų apdirbimo bendrovė“) gamyba, medienos apdirbimo ir baldų („Nuošalė“) pramonė.

Miestų partnerystė

• Biligrajus, Lenkija
• Lynenas, Vokietija, kur veikia Partnerystės su Kelme sąjunga.

Sportas

Futbolas

• Kelmės FK-VJSM
• FK Kražantė Kelmė

Šaltiniai

• Kelmė. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 524 psl.
• Kelmė: fotonovelės (sud. Ona Jautakienė, Jonas Danauskas). – Vilnius: Standartų spaustuvė, 2006. – 80 p.: iliustr. – ISBN 9955-488-15-8
• Apie Kelmę
• Kelmės dvaras
• Kelmės liuteronų parapija

Vikižodynas

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:

• VP-bot – Vitas Povilaitis
• Vpovilaitis – Vitas Povilaitis