Kelmė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kelmė
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Kelmes-herbas.svg   
Kelme.JPG
Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Kelmė
55°37′41″N 22°55′59″E / 55.628°N 22.933°E / 55.628; 22.933 (Kelmė)Koordinatės:55°37′41″N 22°55′59″E / 55.628°N 22.933°E / 55.628; 22.933 (Kelmė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kelmės rajono savivaldybė
Seniūnija: Kelmės seniūnija
Gyventojų: 9 150 (2011 m.)
Plotas: 7,850 km²
Tankumas (2011): 1 166 žm./km²
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Ke­l̃mė
Kilmininkas: Ke­l̃mės
Naudininkas: Ke­l̃mei
Galininkas: Ke­l̃mę
Įnagininkas: Ke­lmè
Vietininkas: Ke­l̃mėje
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-86001


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: KelmėVikiteka

Kelmė – miestas vakarų Lietuvoje, Šiaulių apskrityje. Kelmės rajono savivaldybės centras, Kelmės seniūnija. Miestas spindulinio plano.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Bažnyčios:
Havezate 0gr.gif Kelmės dvaro sodyba, XVIII a. architektūros ir istorijos paminklas.
Vandens malūnas, pastatytas 1892 m. prie Kražantės upės.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Kelmės krašto muziejus, įkurtas Kelmės dvaro ansamblyje.
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
ŪKIS

Pramonės svarbiausios šakos – duonos ir pyrago gaminių (bendrovė „Kelmės duona“), pieno („Kelmės pieninė“), mėsos, linų pluošto („Kelmės akcinė linų apdirbimo bendrovė“) gamyba, medienos apdirbimo ir baldų („Nuošalė“) pramonė.



Turinys

Geografija

Kelmės malūnas

Miestas įsikūręs į rytus nuo kelio  A12  RygaŠiauliaiTauragėKaliningradas , 42 km į pietvakarius nuo Šiaulių, Kražantės kairiajame krante. Per miestą teka Kražantės intakas Vilbėnas. Šiaurinėje miesto dalyje yra Kelmės pušynas, rytinėje – kolektyviniai sodai.



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Kelmė OpenLayers žemėlapyje
Kelmė TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].


Istorija

Senesnėje mokslinėje literatūroje galima užtikti, kad Kelmė pirmą kartą paminėta 1294 ar 1295 m. kaip Kymel ar Kimel Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikoje“ – taip minima Kimelio pilis, kurią išgriovę kryžiuočiai. Tačiau lietuviškojo kronikos vertimo leidėjas ir komentatorius Romas Batūra įrodė, kad Kimel buvo prie Nemuno ir tai gali būti dabartinis Kaimelio kaimas Šakių rajone. Pagal kitą versiją, Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose 1386 m. minima vietovė Stabuncaln, Stabekalne, 1395 m. Stabekalmen, buvusi dabartinės Kelmės apylinkėse ir galėtų būti laikoma pirmu gyvenvietės paminėjimu. Pirmasis šią gyvenvietę su Kelme susiejo Teodoras Hiršas 1863 m. Prūsijos istorijos šaltinių rinkinyje.

Kelmė istorijos šaltiniuose minima nuo 1410 m. 1416 m. pastatyta bažnyčia. 1511 m. gavo teisę rengti turgus. XV a. minimas Kelmės dvaras, kuris nuo 1591 m. iki Pirmojo pasaulinio karo priklausė Gruževskiams. 1526 m. minimas miestelis. 1615 m. pastatyta Kelmės evangelikų reformatų bažnyčia, prie kurios veikė mokykla. Bažnyčios mecenatais buvo dvi giminės – Gruževskiai ir Urbanavičiai. Šių giminių iškilūs atstovai buvo laidojami bažnyčios koplyčioje. 1655 m. ir 1701 m. miestą sudegino Švedijos kariuomenė.

1830 m. įsteigta spirito varykla, 1833 m. – odų apdirbimo įmonė, 1860 m. – alaus darykla. Veikė kahalas. 1831 m. dvarininkas Julius Gruževskis sudarė sukilėlių I ulonų pulką (550 žmonių), sukilėliai buvo užėmę Kelmę. Miestas pradėjo sparčiai plėstis per jį 1858 m. nutiesus plentą RygaTilžė. Kelmė tapo stambia pašto diližanų stotimi, prekyviete, ypač garsėjo arklių turgumis. 1863 m. birželio 19 d. prie Kelmės P. Šimkevičiaus ir R. Krasausko sukilėlių būriai kovėsi su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. Draudžiamąją lietuvišką spaudą Kelmėje platino D. Gotautas, S. Samuilis, K. Stanaitytė ir kiti knygnešiai. 1866 m. pradėjo veikti realinė dviklasė mokykla, 1904 m. – mergaičių pradžios mokykla. 1919 m. pradinė mokykla pertvarkyta į progimnaziją, ši 1938 m. – į vidurinę.

XIX a. pabaigoje veikė dvi odų dirbtuvės, dvare – vandens ir garo malūnai, spirito varykla. 1905 m. vyko mitingai ir demonstracijos, išvaikyta carinė valsčiaus valdyba, uždarytos degtinės varyklos, reikalauta leisti vaikus mokyti lietuvių kalba. Per Pirmąjį pasaulinį karą 1915 m. Kelmė sudegė.

Kelmėje buvo didelė žydų bendruomenė, miestelio centre stovėjo dvi sinagogos, veikė religinė judaizmo mokykla, Kelmės ješiva. 1939 m. daugiau nei pusė miestelio gyventojų buvo žydai. 1941 m., 19481949 m. ir 1951 m. sovietų okupacinė valdžia ištrėmė 45 Kelmės gyventojus. 1941 m. birželio 24 d. Kelmė buvo subombarduota, o liepos 26 d. Paverpenio kaime prie Kelmės vokiečių okupacinės valdžios nurodymu nužudyta ir užkasta apie 480 miesto ir apylinkių gyventojų žydų. Kelmė nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, liko 15–20 proc. pastatų.

1945 m. liepos 19 d. Kelmės valsčiaus Virtukų miške įvyko Lietuvos partizanų Žebenkšties rinktinės (54 žmonių) kautynės su NKVD kariniu daliniu. Vėliau apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Birutės rinktinės, Jūros srities partizanai. 1953 m. sausio 17 d. netoli Kelmės sunaikintas Jūros srities štabas, A. Bakšys, A. Jurkūnas, E. Gendrolytė-Jurkūnienė nusišovė.

1947 m. Kelmei suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu veikė trikotažo ir linų fabrikai, pieninė, pastatytas prekybos centras (archit. E. Beinortas), daug liaudies meistro J. Liaudansko skulptūrų („Skalbėja“ miesto centre ir kitos).

1998 m. patvirtintas dabartinis Kelmės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI–XVI a. Kelmės valsčiaus centras Žemaičių seniūnija
XIX a. pabaiga – XX a. pradžia  ?
19151917 m. Kelmės apskrities centras
19191947 m. Raseinių apskritis
19471950 m. apskrities pavaldumo miestas, Kelmės valsčiaus centras Kelmės apskrities centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas Kelmės rajono centras Šiaulių sritis
19531995 m.
nuo 1995 m. Kelmės seniūnija Kelmės rajono savivaldybės centras Šiaulių apskritis


Pavadinimo kilmė

Miesto vardas tikriausiai kilęs nuo bendrinio žodžio kelmas, tad pirminė Kelmės reikšmė galėjusi būti „kelmuota vieta, kelmynė“.[6] Pavadinimas apibūdina gyvenvietę, įkurtą nuo medžių išvalytoje vietoje, plintant lydiminei žemdirbystei, kai miškų ir krūmų plotai buvo iškertami, deginami ir paverčiami derlingais laukais.[7]

Gyventojai

Kelmės kapinės
P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2011 m.
1833 m. 1861 m. 1865 m.*[3] 1883 m. 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1939 m. 1959 m.sur.[8]
385 1 303 1 303 1 800 3 914 2 900 3 700 5 140
1970 m.sur. 1974 m.[9] 1976 m. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
6 934 8 000 8 800 9 073 11 557 10 900 9 150 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Kelmės kapinėse palaidoti:

  • Vladas Putvinskis (1873–1929), dvarininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas, rašytojas, knygnešys, žuvininkystės pradininkas Lietuvoje.

Švietimas ir kultūra

Kelmės dvaro rūmai

Kelmėje yra:

Kelmėje vykta tarptautiniai renginiai: festivalis „Kelmės scena“, Tradicinė liaudies meno šventė. Leidžiami laikraščiai „Bičiulis“ (nuo 1948 m.), „Šiaulių kraštas“ (nuo 1990 m.), „Kelmės kraštas“ (nuo 2000 m.).

Miestų partnerystė

Sportas

Futbolas

Šaltiniai

  1. Kelmė. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Кельмы. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 14А (28) : Карданахи — Керо. С.-Петербургъ, 1895., 907 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Кельмы. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 561 psl. (rus.)
  4. Kelmė maps.vlasenko.net
  5. Kelmė loadmap.net
  6. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 92 psl.
  7. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 212 psl.
  8. Kelmė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 119 psl.
  9. Kelmė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai. - 432 psl.
  10. Žemaitės viešoji biblioteka
  11. http://www.lienen-kelme-verein.de
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 212–213 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: