Kelmė
-
Kitos reikšmės – Kelmė (reikšmės).
Kelmė | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Visuotinė lietuvių enciklopedija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | | |||||||||||||||
Apskritis: | ![]() | |||||||||||||||
Savivaldybė: | ![]() | |||||||||||||||
Seniūnija: | Kelmės seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 9 150 (2011 m.) | |||||||||||||||
Plotas: | 7,850 km² | |||||||||||||||
Tankumas : | 1 166 žm./km² | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
Pašto kodas: | LT-86001 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
![]() |
KelmėVikiteka |
Kelmė – miestas vakarų Lietuvoje, Šiaulių apskrityje. Kelmės rajono savivaldybės centras, Kelmės seniūnija. Miestas spindulinio plano.
![]() |
![]()
|
![]() |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
![]() |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Turinys |
Geografija
Miestas įsikūręs į rytus nuo kelio A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas , 42 km į pietvakarius nuo Šiaulių, Kražantės kairiajame krante. Per miestą teka Kražantės intakas Vilbėnas.
| |
Istorija
Senesnėje mokslinėje literatūroje galima užtikti, kad Kelmė pirmą kartą paminėta 1294 ar 1295 m. kaip Kymel ar Kimel Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikoje“ – taip minima Kimelio pilis, kurią išgriovę kryžiuočiai. Tačiau lietuviškojo kronikos vertimo leidėjas ir komentatorius Romas Batūra įrodė, kad Kimel buvo prie Nemuno ir tai gali būti dabartinis Kaimelio kaimas Šakių rajone. Pagal kitą versiją, Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose 1386 m. minima vietovė Stabuncaln, Stabekalne, 1395 m. Stabekalmen, buvusi dabartinės Kelmės apylinkėse ir galėtų būti laikoma pirmu gyvenvietės paminėjimu. Pirmasis šią gyvenvietę su Kelme susiejo Teodoras Hiršas 1863 m. Prūsijos istorijos šaltinių rinkinyje.
Kelmė istorijos šaltiniuose minima nuo 1410 m. 1416 m. pastatyta bažnyčia. 1511 m. gavo teisę rengti turgus. XV a. minimas Kelmės dvaras, kuris nuo 1591 m. iki Pirmojo pasaulinio karo priklausė Gruževskiams. 1526 m. minimas miestelis. 1615 m. pastatyta Kelmės evangelikų reformatų bažnyčia, prie kurios veikė mokykla. Bažnyčios mecenatais buvo dvi giminės – Gruževskiai ir Urbanavičiai. Šių giminių iškilūs atstovai buvo laidojami bažnyčios koplyčioje. 1655 m. ir 1701 m. miestą sudegino Švedijos kariuomenė.
1830 m. įsteigta spirito varykla, 1833 m. – odų apdirbimo įmonė, 1860 m. – alaus darykla. Veikė kahalas. 1831 m. dvarininkas Julius Gruževskis sudarė sukilėlių I ulonų pulką (550 žmonių), sukilėliai buvo užėmę Kelmę. Miestas pradėjo sparčiai plėstis per jį 1858 m. nutiesus plentą Ryga–Tilžė. Kelmė tapo stambia pašto diližanų stotimi, prekyviete, ypač garsėjo arklių turgumis. 1863 m. birželio 19 d. prie Kelmės P. Šimkevičiaus ir R. Krasausko sukilėlių būriai kovėsi su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. Draudžiamąją lietuvišką spaudą Kelmėje platino D. Gotautas, S. Samuilis, K. Stanaitytė ir kiti knygnešiai. 1866 m. pradėjo veikti realinė dviklasė mokykla, 1904 m. – mergaičių pradžios mokykla. 1919 m. pradinė mokykla pertvarkyta į progimnaziją, ši 1938 m. – į vidurinę.
XIX a. pabaigoje veikė dvi odų dirbtuvės, dvare – vandens ir garo malūnai, spirito varykla. 1905 m. vyko mitingai ir demonstracijos, išvaikyta carinė valsčiaus valdyba, uždarytos degtinės varyklos, reikalauta leisti vaikus mokyti lietuvių kalba. Per Pirmąjį pasaulinį karą 1915 m. Kelmė sudegė.
1941 m., 1948–1949 m. ir 1951 m. SSRS okupacinė valdžia ištrėmė 45 Kelmės gyventojus. 1941 m. liepos 26 d. Paverpenio kaime prie Kelmės vokiečių okupacinės valdžios nurodymu nužudyta ir užkasta apie 480 miesto ir apylinkių gyventojų žydų. Kelmė nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą: po karo liko 15-20 proc. pastatų.
1945 m. liepos 19 d. Kelmės valsčiaus Virtukų miške įvyko Lietuvos partizanų Žebenkšties rinktinės (54 žmonių) kautynės su NKVD kariniu daliniu. Vėliau apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Birutės rinktinės, Jūros srities partizanai. 1953 m. sausio 17 d. netoli Kelmės sunaikintas Jūros srities štabas, A. Bakšys, A. Jurkūnas, E. Gendrolytė-Jurkūnienė nusišovė. [7]
1947 m. Kelmei suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu veikė trikotažo ir linų fabrikai, pieninė, pastatytas prekybos centras (archit. E. Beinortas), daug liaudies meistro J. Liaudansko skulptūrų („Skalbėja“ miesto centre ir kitos).
1998 m. patvirtintas dabartinis Kelmės herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
XVI–XVI a. | Kelmės valsčiaus centras | Žemaičių seniūnija | |
XIX a. pabaiga – XX a. pradžia | ? | ||
1915–1917 m. | Kelmės apskrities centras | ||
1919–1947 m. | Raseinių apskritis | ||
1947–1950 m. | apskrities pavaldumo miestas, Kelmės valsčiaus centras | Kelmės apskrities centras | |
1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Kelmės rajono centras | Šiaulių sritis |
1953–1995 m. | |||
nuo 1995 m. | Kelmės seniūnija | Kelmės rajono savivaldybės centras | Šiaulių apskritis |
Pavadinimo kilmė
Miesto vardas tikriausiai kilęs nuo bendrinio žodžio kelmas, tad pirminė Kelmės reikšmė galėjusi būti „kelmuota vieta, kelmynė“.[8]
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2011 m. | |||||||||
1833 m. | 1861 m. | 1865 m.*[3] | 1883 m. | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1939 m. | 1959 m.sur.[9] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
385 | 1 303 | 1 303 | 1 800 | 3 914 | 2 900 | 3 700 | 5 140 | ||
1970 m.sur. | 1974 m.[10] | 1976 m.[11] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | - | ||
6 934 | 8 000 | 8 800 | 9 073 | 11 557 | 10 900 | 9 150 | - | ||
| |||||||||
|
Žymūs žmonės
- Julius Gruževskis (1808–1865), 1831 m. sukilimo dalyvis
- Bronius Laucevičius-Vargšas (1884–1916), rašytojas. Jo vardo gatvėje tebestovi buvusios pradinės mokyklos pastatas, kuriame jis mokėsi. Pastatytas akmens paminklas rašytojui atminti (skulptorius J. Liaudanskas).
- Stasys Laucius (1897–1965), poetas, dramaturgas.
- Juozas Grybauskas (1906–1964), aktorius, režisierius.
- Icchokas Meras (1934–), prozininkas, scenaristas
- Algimantas Švėgžda (1941–1996), tapytojas, grafikas
- Česlovas Judeikis (1949–), teatro ir kino aktorius
- Aleksandras Rusteika (1950–), architektas, projektavęs Kelmės daugiabučius
- Virginijus Šimoliūnas (1951–), dailininkas, tapytojas, pedagogas
- Rimas Tuminas (1952–), teatro režisierius ir pedagogas
- Kęstutis Masiulis (1957–), politinis bei visuomenės veikėjas
- Nijolė Medvedeva (1960–), lengvaatletė, nacionalinio rekordo savininkė.
Kelmės kapinėse palaidoti:
- Vladas Putvinskis (1873–1929), dvarininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas, rašytojas, knygnešys, žuvininkystės pradininkas Lietuvoje.
Švietimas ir kultūra
Kelmėje yra:
- Kelmės meno mokykla
- Kelmės Jono Graičiūno gimnazija
- Kelmės Aukuro vidurinė mokykla
- Kelmės suaugusiųjų mokymo centras
- Kelmės Kražantės pagrindinė mokykla
- Kelmės specialioji mokykla
- 2 darželiai-mokyklos: „Ąžuoliukas“ ir „Kūlverstukas“
- Kelmės profesinio rengimo centras
- Kelmės mažasis teatras, įsteigtas 1993 m.
- Kelmės krašto muziejus.
- Žemaitės viešoji biblioteka [12]
- Turizmo ir verslo informacijos centras.
Kelmėje vykta tarptautiniai renginiai: festivalis „Kelmės scena“, Tradicinė liaudies meno šventė. Leidžiami laikraščiai „Bičiulis“ (nuo 1948 m.), „Šiaulių kraštas“ (nuo 1990 m.), „Kelmės kraštas“ (nuo 2000 m.) Šiaurinėje miesto dalyje yra Kelmės pušynas, rytinėje – kolektyviniai sodai.
Ekonomika
Pramonės svarbiausios šakos – duonos ir pyrago gaminių (bendrovė „Kelmės duona“), pieno („Kelmės pieninė“), mėsos, linų pluošto („Kelmės akcinė linų apdirbimo bendrovė“) gamyba, medienos apdirbimo ir baldų („Nuošalė“) pramonė.
Miestų partnerystė
-
Biligrajus, Lenkija
-
Lynenas, Vokietija, kur veikia Partnerystės su Kelme sąjunga.[13]
Sportas
Futbolas
Šaltiniai
- ↑ Kelmė. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Кельмы. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 14А (28) : Карданахи — Керо. С.-Петербургъ, 1895., 907 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Кельмы. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 561 psl. (rus.)
- ↑ Kelmė wikimapia.org
- ↑ Kelmė maps.vlasenko.net
- ↑ Kelmė loadmap.net
- ↑ Vincas Brazauskas, Kazys Misius. Kelmė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 714 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 92 psl.
- ↑ Kelmė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 119 psl.
- ↑ Kelmė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai. - 432 psl.
- ↑ Kelmė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 287 psl.
- ↑ Žemaitės viešoji biblioteka
- ↑ http://www.lienen-kelme-verein.de
- Kelmė. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 524 psl.
- Kelmė: fotonovelės (sud. Ona Jautakienė, Jonas Danauskas). – Vilnius: Standartų spaustuvė, 2006. – 80 p.: iliustr. – ISBN 9955-488-15-8
- Apie Kelmę
- Kelmės dvaras
- Kelmės liuteronų parapija
|
|