Kemerovo sritis
| Kemerovo sritis Кемеровская область | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC+7) | |||||||
| Valstybė: |  Rusija
| ||||||
| Federalinė apygarda: | Sibiro federalinė apygarda | ||||||
| Centras: | Kemerovas | ||||||
| Oficialios kalbos: | rusų | ||||||
| Vadovas: | Genadijus Diudiajevas | ||||||
| Gyventojų: | 2 855 000 (2005 m.) (14) | ||||||
| Plotas: | 95500 km² (37) | ||||||
| Tankumas: | 30 žm./km² | ||||||
 Vikiteka: |
Kemerovo sritisVikiteka | ||||||
Kemerovo sritis (rus. Кемеровская область) yra Rusijoje, pietvakarių Sibire, Sibiro federalinėje apygardoje.
Kemerovo sritis sudaryta 1943 m. sausio 26 d. Šiaurėje ribojasi su Tomsko, vakaruose – su Novosibirsko sritimis, pietvakariuose – su Altajaus kraštu, pietuose – su Altajaus respublika, pietryčiuose – su Chakasija, rytuose – su Krasnojarsko kraštu. Administracinis centras – Kemerovas. Kemerovo sritis suskirstyta į 19 rajonų:
- Belovo rajonas (Беловский район)
- Gurjevo rajonas (Гурьевский район)
- Čebulino rajonas (Чебулинский район)
- Ižmoro rajonas (Ижморский район)
- Jaisko rajonas (Яйский район)
- Jaškino rajonas (Яшкинский район)
- Jurgos rajonas (Юргинский район)
- Kemerovo rajonas (Кемеровский район)
- Krapivino rajonas (Крапивинский район)
- Leninsko–Kuznecko rajonas (Ленинск-Кузнецкий район)
- Marijinsko rajonas (Мариинский район)
- Meždurečensko rajonas (Междуреченский район)
- Novokuznecko rajonas (Новокузнецкий район)
- Prokopjevsko rajonas (Прокопьевский район)
- Promyšleno rajonas (Промышленновский район)
- Taštagolo rajonas (Таштагольский район)
- Tiažino rajonas (Тяжинский район)
- Tisulo rajonas (Тисульский район)
- Topkino rajonas (Топкинский район)
Geografija
Didžioji dalis srities teritorijos yra Kuznecko dubumoje, apribotoje Kuznecko Alatau (aukštis iki 2178 m) ir Salairo kalvagūbriu bei Gornaja Šorija masyvu. Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -17 °C – -22 °C; liepos – 17 °C – 20 °C. Per metus iškrinta nuo 300–500 mm kritulių lygumose iki 900 mm – kalnuose. Dauguma srities upių priklauso Obės baseinui: Tomė, Inja, Jaja, Kija. Būdingi dirvožemiai – juodžemiai ir miškų pilkžemiai. Spygliuočių (eglės, kedrai, balteglės) ir lapuočių (beržai, alksniai) miškai pietų link pereina į miškastepes ir stepes.
Ekonomika
Kemerovo sritis įeina į Vakarų Sibiro ekonominį regioną. Čia yra vienas svarbiausių Rusijoje akmens anglių telkinių – Kuzbasas. Be to, išgaunama geležies rūda, polimetalų rūda, auksas, rusvosios anglys. Juodosios ir spalvotosios metalurgijos, chemijos, mašinų gamybos, maisto, lengvoji, medienos apdirbimo pramonė. Yra 4 šiluminės elektrinės. Miestų apylinkėse auginamos daržovės ir vystoma gyvulininkystė. Šiauriniuose rajonuose auginami kviečiai, miežiai, avižos. Bitininkystė. Kailinių žvėrelių auginimas.
Srities teritoriją kerta Transsibiro ir Pietų Kuzbaso geležinkeliai, Čeliabinsko – Čitos kelias. Kemerovo ir Novokuznecko oro uostai. Laivyba Tomės upe.
Gyventojai
Kemerovo srityje gyvena 2855 tūks. gyventojų; iš jų 85 % – miestuose. Gyventojų tankumas – beveik 30 žm./km². Tankiausiai gyvenama centrinė dalis – Kuzbasas, rečiausiai – kalnuotos sritys (pietūs ir rytai). Didžiausi miestai:
- Novokuzneckas – 563,3 tūkst. gyv. (2005 m.)
- Kemerovas – 522,6
- Prokopjevskas – 218,9
- Leninsko Kuzneckas – 109,3
- Kiseliovskas – 104,1
- Meždurečenskas – 103,0
- Anžero Sudženskas – 84,6
- Jurga – 84,1
- Belovas – 79,3
- Osinikai – 49,6
Nuorodos
| ||||||