Pilių piliakalnis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Kepaluškalnis)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pilių piliakalnis
Kiti pavadinimai

Kaltinėnų piliakalnis,
Kepaluškalnis

Kepeliuškalnis.JPG
Lokalizacija

Pilių piliakalnis
55°34′01″N 22°26′01″E / 55.5669°N 22.4336°E / 55.5669; 22.4336 (Pilių piliakalnis)Koordinatės: 55°34′01″N 22°26′01″E / 55.5669°N 22.4336°E / 55.5669; 22.4336 (Pilių piliakalnis)


Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė: Vėliava Šilalės rajono savivaldybė
Seniūnija: Kaltinėnų seniūnija
Gyvenvietė: Pilės
Piliakalnio ypatumai
Aukštis, m 20
Naudojimo laikotarpis II tūkstm. pradžia
Tyrimo metai 1990 m.
Registrinės savybės
Statusas Paminklas
Tipas Piliakalnis
Unikalusis objekto kodas 3313
Objekto kodas

iki 2005-04-19

A737P
Objekto kodas

iki 1990-12-28

AR1033
Piliakalniai.lt informacija
Aprašymo nuoroda Tinklalapis
Žemėlapio nuoroda Žemėlapis

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Pilių piliakalnis (arba Kaltinėnų piliakalnis, Kepaluškalnis) stūkso Šilalės rajone, netoli Kaltinėnų miestelio, Pilių kaime.

Pilies gynėjų atminimui kalno aikštelėje pastatytas akmeninis aukuras, šalia dažnai plevėsuoja Lietuvos Respublikos ir Šilalės rajono vėliavos. Ant piliakalnio taip pat švenčiamos Joninės ir kitos sueigos, kūrenami laužai.

Piliakalnis

Piliakalnis buvo įrengtas aukštumos pakraštyje, dviejų daubų suformuotame kyšulyje. Jo šlaitai statoki, iki 20 m aukščio. 45×50 m aikštelė pakraščiuose buvo apjuosta šiuo metu jau suplokštėjusiu gynybiniu pylimu. Šioje aikštelėje rasta pentinų, akmeninių sviedinių ir kitų radinių. Iš šiaurės pusės ji įtvirtinta net 5 pylimais ir grioviais, kurių trys pirmieji juosė ir rytinį bei vakarinį šlaitus. Pietiniame šlaite, 4 m žemiau aikštelės krašte esančios terasos, gynybinis griovys, už kurio supiltas pylimas 2 m aukščio išoriniu šlaitu. Jie likę tik pietvakarinėje dalyje, kitur jau sunaikinti.

Piliakalnis labai apardytas arimų, dauguma pylimų nuskleisti, grioviai užlyginti. Pylimus apardė ir į vakarus nuo piliakalnio stovėjusi sodyba (nugriauta). Istoriniu atžvilgiu ypač žalingi buvo apie 2002 m. vykę piliakalnio tvarkymo darbai, kai per šiaurinius įtvirtinimus į aikštelę nutiestas akmenimis grįstas kelias, o penktojo griovio vietoje įrengta mašinų stovėjimo aikštelė.

1990 m. J. Genys piliakalnio aikštelėje ištyrė 8,5 m² plotą, kultūrinio sluoksnio neaptiko.

Datuojamas II tūkstanmečio pradžia. Piliakalnio dydis, jo gynybinių įtvirtinimų mastas leidžia neabejojant teigti, kad kovų su kryžiuočiais laikotarpiu ten stovėjo viena stipriausių Žemaitijos pilių - Kaltinėnų krašto gynybinis ir administracinis centras.

Paminklas Vytautui Didžiajam

Paminklas Vytautui Didžiajam

Piliakalnio papėdėje 1990 m. pastatytas medinis paminklas Vytautui Didžiajam ir pergalei Žalgirio mūšyje atminti. Vieta jam parinkta neatsitiktinai. Kovodamas dėl valdžios, taip pat ir tapęs valdovu kunigaikštis ne kartą lankėsi Žemaičiuose. Tikėtina, buvo užsukęs ir į Kaltinėnus, vieną svarbiausių tuometinės Žemaitijos centrų. Tad cituojant užrašą galima patvirtinti, kad ten tikrai „Vytautas didis garsiai viešpatavo“.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • KS – autorius – 100% (+38-0=38 wiki spaudos ženklai).