Kernavės gyvenvietės
| Kernavės gyvenvietės | ||
|---|---|---|
  Kernavės gyvenvietės | ||
|
Koordinatės: | ||
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Širvintų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Kernavės seniūnija | |
| Tirtas | 1983-2004 m. | |
Kernavės gyvenvietės – senovės gyvenviečių kompleksas Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, prie Kernavės, Pajautos slėnyje, Neries dešiniojo kranto I antsalpinės terasos pakraštyje, į pietus ir pietryčius nuo Kernavės piliakalnių. Kompleksą sudaro Kernavės, Semeniškių I ir II gyvenvietės.
Tyrimai
Kernavės, Semeniškių I ir II gyvenvietes 1983–2003, su pertraukomis) tyrė Aleksiejus Luchtanas, Semeniškių II gyvenvietę – 1990 m. Vytautas Ušinskas ir 2004 m. Rokas Vengalis. Gyvenvietėse rastas 0,3–1 m storio kultūrinis sluoksnis, išskirti 3 apgyvendinimo laikotarpiai. Kernavės gyvenviečių vidurinėje dalyje rasta epipaleolito ir ankstyvojo mezolito laikotarpių (9-7 tūkstantmetis pr. m. e.) titnaginių episvidrinių, Pulli tipo strėlių antgalių, gremžtukų, mikrolitų, skelčių, į gruntą įleistų būstų liekanų, neolito, bronzos ir ankstyvojo geležies amžiaus širdies, rombo formos bei įkotinių trikampių strėlių antgalių, keramikos su organinėmis priemaišomis, gludintų akmeninių kirvių, ankstyvosios brūkšniuotos keramikos. Kernavės gyvenvietės vietoje buvęs VIII – I a. pr. m. e. Kernavės kapinynas.
Trečiuoju laikotarpiu – 1 tūkstantmečio m. e. pirmoje pusėje gyventa visose gyvenvietėse. Manoma, iš pradžių (II a.) įsikurta Kernavės gyvenvietėje (rasta brūkšniuotos keramikos), vėliau, nuo II–III a. sandūros buvo apgyventos visos gyvenvietės, aptikta grublėtos keramikos. Su piliakalniais gyvenvietes jungė 2,4 m pločio pušinių rąstelių takas, įrengtas per užpelkėjusį slėnį. Gyvenvietėse rasta židinių, stulpinės konstrukcijos pastatų liekanų, geležies lydymo krosnelių, puodų degimo krosnis, bronzos liejimo dirbtuvės, ūkinių duobių, Romos monetų, stiklo taurės fragmentų, karolių, geležinių segių, pentinų, peilių, ylų, lazdelinių smeigtukų, molinių verpstukų, tiglių, samtelių, Djakovo tipo svarelių, strėlių antgalių. Nuo V a. vidurio gyvenvietės apleistos, iš pradžių dėl priešų antpuolio, vėliau jas apsėmė vanduo.
Vėl jose gyventa 1 ir 2 tūkstantmečio sandūroje, rasta keramikos, čekiškas Bržetislavo I Atnaujintojo (1037-1055 m.) sidabrinis denaras. XIII a. – XIV a. Pajautos slėnyje, gyvenviečių vietoje įsikūrė viduramžių miestas. Radinius saugo Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus-rezervatas.[1]
Šaltiniai
- ↑ Aleksiejus Luchtanas. Kernavės gyvenvietės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 761 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||