Chosrovas II

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Khosrau II)
Chosrovas II
Sasanidų karalių karalius
KhosrauIIDinarHistoryofIran.jpg
Sasanidai

Gimė 570 m.
Ktesifonas
Mirė 628 m. vasario 28 d. (~58 m.)
Ktesifonas

Tėvas Hormizdas IV
Sutuoktinis(-ė) Širin
Vaikai

Kavadas II, Azarmidokta, Mardanšahas, Džuvanšeras, Purandokta, Faruchbadas Chosrovas V, Šahriaras

Religija zoroastrizmas
Sasanidų imperatorius
Valdė 590 m.
Pirmtakas Hormizdas IV
Įpėdinis Bahramas IV Čubinas
Valdė 591628 m.
Pirmtakas Bahramas IV Čubinas
Įpėdinis Kavadas II

Vikiteka Chosrovas IIVikiteka

Chosrovas II arba Chosrovas Parvizas (Šablonas:Peo – „Chosrovas Pergalingasis“; ~570628 m.) – Sasanidų dinastijai priklausęs Persijos karalius, valdęs 591628 m.

Chosrovas II buvo Chosrovo I-ojo vaikaitis ir Hormizdo IV-ojo sūnus. 590 m. dėdėms nužudžius jo tėvą karalių Hormizdą IV jis pabėgo į Bizantiją. Ten jis užmezgė draugiškus ryšius su imperatoriumi Mauricijumi ir jo remiamas 591 m. sumušė Persijos karaliumi pasiskelbusio Bahramo IV Čubino kariuomenę. Užėmęs sostą, Chosrovas II nutraukė ilgalaikius karus su Bizantija ir taikos sutartimi perleido jai dalį Užkaukazės, grąžino kai kurias anksčiau užimtas valdas. Jis taip pat nužudė savo dėdę Vindujihą dėl Hormizdo IV-ojo žmogžudystės, dėl to kitas dėdė Vistamas surengė sukilimą. Jį Chosrovui II-ajam pavyko numalšinti. 602 m. Bizantijos imperatorių Mauricijų nužudė Fokas, todėl Chosrovas II atnaujino karą su Bizantiją. Jis užėmė jos valdytą Siriją, Palestiną, Egiptą ir kitus kraštus. Atrėmė baltųjų hunų antpuolius iš šiaurės rytų. 627628 m. persų užimtas žemes Azijoje ir Egipte atsiėmė Bizantijos imperatorius Heraklėjas.[1] Be to, 627 m. į Iraną įsiveržė chazarai. Tuo pasinaudojęs Heraklėjas surengė žygį į sostinę Ktesifoną ir ją užėmė. Chosrovo II-ojo sūnus Kavadas II sukilo prieš tėvą, įsakė nužudyti jį ir savo brolius. Perėmęs valdžią sudarė taiką su Bizantija. Chosrovas II buvo paskutinis iš didžiųjų Persijos valdovų. Po jo mirties prasidėjo suirutė, o 633 m. į Persiją įsiveržė musulmonai.

Chosrovas II buvo mokslininkų, poetų, juvelyrų, skulptorių globėjas. Ypač jis domėjosi muzika (jo laikotarpiu kūrė žymūs muzikai – Barbadas, Bamšadas, Sarkašas, Nagisa). Nors buvo zoroastras, valdovas buvo atviras krikščionybei, jo žmona Širin buvo krikščionė. Pasakojama, kad Chosrovui II-ajam laišką su raginimu atsiversti į islamą nusiuntė pranašas Mohametas, bet karalius tą laišką suplėšė.

XI a. persų poetas Nizamas Gandžavis sukūrė žymią romantinę poemą „Chosrovas ir Širin“, kurios pagrindiniai veikėjai yra karalius Chosrovas II ir jo sirų mylimoji Širin.

Šaltiniai

  1. Chosrovas II. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. ISBN 978-5-420-01654-1.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+83-0=83 wiki spaudos ženklai).