Kiaulė
| Sus scrofa domesticus | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Kiaulė (Sus scrofa domesticus) | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Mokslinis pavadinimas | ||||||||||||||||
| Sus scrofa domesticus Linnaeus, 1758 |
Kiaulė, naminė kiaulė (lot. Sus scrofa domesticus, angl. pig, vok. hausschwein) yra kiaulinių (Suidae) šeimos visaėdis žinduolis. Naminės kiaulės laikomos laukinio šerno porūšiu[1][2] ir (priklausomai nuo klimato bei kitų aplinkybių) kai kada išgyvena laisvėje be žmogaus pagalbos, tapdamos rimta ekologine problema.[3][4]. Daugumos dabar auginamų kiaulių oda plika (tik su nedaugeliu šerių), tačiau būta ir plaukuotų veislių. Auginamos mėsai. Daugiausia kiaulių užauginama Kinijoje, JAV, Brazilijoje, Vietname, Vokietijoje.
Rūšies statusas
Maždaug apie 1777 metus buvo siūloma kiaulę laikyti atskira rūšimi (Sus domesticus)[5][6], šis pavadinimas kartais sutinkamas ir dabar.
Prijaukinimas
Šernai pradėti jaukinti maždaug 13,000–12,700 pr. Kr. Seniausių žmogaus augintų kiaulių iškasenų randama greta Tigro upės bei Artimuosiuose Rytuose.[7]. Tikėtina maždaug prieš 8000 metų kiniečiai šerną prijaukino nepriklausomai.[8][9]
Žmogaus ir kiaulės fiziologiniai panašumai
Moksliniams bandymams kiaulės tinkamesnės, nei šunys, žiurkės ar net beždžionės. Kiaulė – vienintelis gyvūnas, galintis įdegti. Nors dantys gerokai didesni už žmogaus, bet kramtymo aparatas toks pats. Kaip ir vaikams, paršeliams iškrinta pieniniai dantys ir užauga nuolatiniai. Panašūs ir vidaus organai – žmogaus ir kiaulės širdys plaka maždaug tiek pat kartų per minutę. Palyginamas arterijų plotis. Hemoglobino, proteinų, kraujo kūnelių apimtis beveik sutampa. Panašūs inkstai, kepenys ir kiti organai. Net stresui kiaulės jautrios kaip ir žmogus. Veterinarai, gydydami šiuos gyvūnus nuo infarkto, dažnai duoda jiems raminamųjų.
Kiaulės nėra kvaili gyvūnai. Panašiai kaip ir šunis, jas galima dresiruoti gana sudėtingoms užduotims.[10]. Labai gera uoslė žmogaus panaudojama triufelių paieškose.
Žinomos patarlės
Nuorodos
Šaltiniai
- ↑ National Center for Biotechnology Information data page
- ↑ Anthea Gentry, Juliet Clutton-Brock, & Colin P. Groves. „The naming of wild animal species and their domestic derivatives“. Journal of Archaeological Science, 31, 645–651 (2004). DOI:10.1016/j.jas.2003.10.006.
- ↑ Alien Species Threaten Hawaii's Environment.
- ↑ Introduced Birds and Mammals in New Zealand and Their Effect on the Environment.
- ↑ Corbet and Hill (1992), referred to in Šablonas:MSW3
- ↑ Anthea Gentry, Juliet Clutton-Brock, & Colin P. Groves. „Proposed conservation of usage of 15 mammal specific names based on wild species which are antedated by or contemporary with those based on domestic animals“. Bulletin of Zoological Nomenclature, 53, 28–37 (1996).
- ↑ *Sarah M. Nelson Ancestors for the Pigs. Pigs in prehistory. (1998)
- ↑ „The origin of the domestic pig: independent domestication and subsequent introgression“. Genetics, 154 (4), 1785–91 (2000). PMID 10747069.
- ↑ http://www2.mnhn.fr/archeozoo-archeobota/IMG/pdf/Cucchi_ChinaPig_JAS_Online.pdf
- ↑ Angier, Natalie. "Pigs Prove to Be Smart, if Not Vain", The New York Times Company, 2009-11-09. Nuoroda tikrinta 2010-07-28. “They’ve found that pigs are among the quickest of animals to learn a new routine, and pigs can do a circus’s worth of tricks: jump hoops, bow and stand, spin and make wordlike sounds on command, roll out rugs, herd sheep, close and open cages, play videogames with joysticks, and more.”
| Naminiai gyvūnai |
| Šuo | Katė | Triušis | Kiaulė | Arklys | Karvė | Kupranugaris | Asilas | Ožka | Avis | Dramblys | Višta | Žąsis | Antis | Kalakutas | Bitė |
| ||||||